The Pleasure of transgression: consuming identities

LTStraipsnyje iškeliamas ir aptariamas sisteminis vartojimo ir vartotojiško kapitalizmo transgresyvumas, pasitelkiant marksizmo klasikų įžvalgas apie materialinės gamybos ir jai reikalingos individų gamybos dermę, įrodinėjama, kad kapitalistinis transgresyvumas skleidžiasi įvairiais individualios, meninės ir kultūrinės transgresijos pavidalais. Pastarieji siejami su naujų kūniškumo ir seksualumo raiškos būdų sklaida, įgyjančia seksualaus piliečio pavidalą, kuris savąjį seksualumą įtvirtina sąmoningai veikdamas sociokultūrines ir politines įtampas kildinančioje viešumos ir privatumo skyrimo zonoje. Autoriaus manymu, esminiu vartotojiškumo ir vartojimo ideologijos veiksniu tampa kultūros praktikomis įtvirtinamas transgresijos ir malonumo susaistymas, teikiant tam saistymui laisvinimosi iš visokių tabu bei sociokultūrinių normų reikšmę, o sykiu suvokiant laisvinimąsi kaip galimybę susikurti naują tapatumą. Seksualaus piliečio ir jo veiksmais reiškiamo transgresyvumo sampratoje išskiriamos ir aptariamos trys malonumo plotmės – seksualinė (individualioji), valdžios (politinė) ir išsilaisvinimo (ideologinė). Atkreipiamas dėmesys į vartojimui ir vartotojiškam kapitalizmui vis svarbesnėmis tampančias transgresija grindžiamas menines praktikas, kurių prekinę formą nuslepia išlaisvinimo ideologija. Svarstoma, kaip šiuolaikinio kapitalizmo aplinkoje gali skleistis išlaisvinanti „geismo mašinų“ bei nomadinio subjektyvumo galia, ir keliamas klausimas, ar vartojimo ir vartotojų kapitalizmas jau nėra tiek pažengęs, kad suprekinimo vyksmas sugeba „užbėgti už akių“ visokiems transgresyvaus išsilaisvinimo būdams.