Mstislavo Dobužinskio heraldinis ir veksilologinis palikimas

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTMstislavas Dobužinskis (1875-1957), vos netapęs oficialiu Lietuvos valstybės herbo ir vėliavos autoriumi, palikęs nemažą heraldinį ir veksilologinį palikimą, nepelnytai primirštas ir žinomas tik mažam specialistų ir besidominčių šios asmenybės veikla žmonių ratui. Lietuvoje jis geriausiai žinomas kaip scenografas (netgi vadintas scenografijos maestro), kostiumų dailininkas, tapytojas, grafikas. Vis dėlto itin reikšminga jo kūrybos sritis - heraldika ir veksilologija. Dailininkas ne tik paliko didelę valstybės herbo ir vėliavos eskizų šūsnį, bet ir 1929 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos ministrų kabineto nutarimu buvo patvirtintas Valstybės ženklui nustatyti komisijos (toliau - Komisija) nariu, išleido du leidinius apie Lietuvos herbą Vytį, gana plačiai taikė heraldikos elementus ir kitose srityse. M. Dobužinskio asmenybė ir kūryba sulaukė istoriografijos tyrinėtojų dėmesio, tačiau dar nepakankamai, nes tai buvo „[...] plačios humanitarinės kultūros, visapusiškai išsilavinęs, rafinuoto estetinio skonio intelektualas, kuriam būdinga neoromantinė pasaulėjauta, gilus ryšys su LDK kultūros istorija, subtilus formos, kompozicijos, muzikalumo jausmas, užaštrintas vientisumo su gamta suvokimas“.Išsamiausiai dailininko asmenybę ir darbus tyrinėjęs rusų autorius Genadijus Čiugunovas parašė apie jį monografiją. Lietuvos autoriai dailininkui daugiausia skyrė pavienius straipsnius, paliesdami jo kilmę, asmenybę ir plačiau nagrinėdami M. Dobužinskio kaip tapytojo, scenografo ir kostiumų dailininko kūrybinį palikimą. Dailininkas kaip heraldikos specialistas sulaukė gerokai mažiau dėmesio. Šiame straipsnyje, neaplenkiant M. Dobužinskio asmenybės, dėmesys labiausiai telkiamas į gausų heraldinį ir veksilologinį jo palikimą siekiant atskleisti jo veiklos kryptis ir ypatybes tarpukario Lietuvos heraldikos kontekste, tyrinėjamos jo pastangos sukurti Lietuvos valstybės herbo etaloną, didžiojo herbo eskizus, Lietuvos vėliavų, galėjusių pakeisti tuo metu naudojamą trispalvę, ir taikomosios heraldikos pavyzdžius.

ENMstislavas Dobužinskis (1875-1957) almost became the author of the official Lithuanian state coat of arms and the flag. Despite his considerable heraldic and vexillological legacy, today, undeservedly, he is forgotten. Dobužinskis is known now only to a small group of experts and those interested in the activities of the artist. In Lithuania, he is best known as a scenic designer (he was even called “the maestro of scenography”), costume designer, painter, and graphic artist. Nevertheless, heraldry and vexillology constitute a significant part of his creative legacy. The artist left a large pile of designs of the Lithuanian coat of arms and the flag. On December 3, 1929, the Cabinet of the Republic of Lithuania appointed Prof. Dobužinskis a member of the Commission for the Establishment of State Arms (hereinafter the Commission). The professor published two studies on Vytis5, the Lithuanian state coat of arms, and employed heraldic elements in other areas of his work. Although researchers have taken an interest in Dobužinskiss personality and his works, the topic is far from being exhausted, for he was a prominent man, “[...] of a broad humanitarian culture and education; an intellectual of the refined aesthetic taste and neo-romantic worldview, who felt a deep connection with the cultural history of the Grand Duchy of Lithuania and had a subtle understanding for a form and composition, a sense of musicality, and acute awareness of ones integrity with nature”.Gennadii I. Chugunov presented the most complete account of Dobužinskiss personality and his works in his monograph. Lithuanian authors paid more attention to the creative legacy of him as a painter, scenic and costume designer. As an expert of heraldry, Dobužinskis received much less attention. In this article, in exploring the wide range of Dobužinskiss activities in the context of the interwar Lithuanian heraldry, I mostly focus on artists heraldic and vexillological legacy. I review his efforts to create the Lithuanian state coat of arms, his designs of the Great state coat of arms with the Lithuanian flag, which were meant to replace a tricolor flag used at that time and examples of his applied heraldry.