Ретрский морской кабан в свете балто-славянских быличек о "рыбном пастухе"

LTStraipsnyje, remiantis baltų ir slavų pasakėčiomis, aptariamas jūrinio šerno, paminėto IX a. T. Merzeburgiečio "Kronikos" pasakojime apie baltiškųjų slavų senovės miestą Retrą, įvaizdis. Straipsnio pradžioje kalbama apie lietuvių pasakėčioms būdingą "žuvų piemens" įvaizdį. Pritariama, jog jis atsirado dėl to, kad žuvys atrodė panašios į ežero gyvulius - kiaules. Pastebima, kad žuvis lietuvių pasakėčiose ir tiesiogiai sutapatinama su kiaule. Panašios pasakėčios taip pat būdingos latviams, jose minimas ir meitėlis (vepris). Atkreipiamas dėmesys į mitą apie Sovijų perpasakojantį intarpą J. Malalio "Kronikos" rusiškame vertime. Jame minimas ..... ....., manoma, visai sutampa su lie. dievo vepris ir la. dieva vepris "Dievo meitėlis". Slavų folklore "žuvų piemeniu" laikomas vandenis, kuris irgi tapatinamas su kiaule. T. Merzeburgiečio "Kronikoje" apie senąjį baltiškųjų slavų miestą Retrą sakoma, kad kai miestui gresia pavojus, iš jūros pasirodo didelis meitėlis su spindinčiomis baltomis iltimis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad lotynų kalba užrašytoje baltiškųjų slavų legendoje jūrinis šernas (arba meitėlis) pavadintas žodžiu aper, kuris giminiškas su la. vepris ir lie. vepris. Germaniškoje tradicijoje dėmesį patraukia senovės skandinavų Edos laivo keningas brimsv.n "jūros meitėlis". Latvių mitologinėse dainose valtį arba laivą simbolizuoja juoda / žalia kiaulė. Daroma išvada, kad ištirta medžiaga Retro jūrinį šerną arba meitėlį leidžia laikyti, viena, mitologiniu vandeniu, antra (hipotetiškai) - visai realaus karinio laivo (flotilės), pasirengusio ginti savo miestą, metafora.Reikšminiai žodžiai: Baltai; Tradicijos; Etimologija; Slavų ir germanų analogijos; Balts; Tradition; Ethymology; Slavic and Germanic analogy.

ENThe article discusses the image of a sea pig, porcus marinus, mentioned in the Chronicle of Titmar Merzeburgskii in 19th century talking about the old city of the Baltic Slavs named Retr. The analysis is made on the basis of Baltic and Slav fables. The article begins with an image of fish shepherd featured in Lithuanian fables. The author agrees that it appeared because fish looked similar to lake animals, i.e. pigs. The author also notices that fish is directly identified with pigs in Lithuanian fables. Similar fables are characteristic to Latvians; they feature a hog (vepris). The attention is also drawn to a myth about Sovij which retells the extract from the Russian translation of the Chronicle of John Malalas. It mentions …., which supposedly is identical to a hog of Lithuanian and Latvian God (Lith. dievo verpis, and Latv. dieva vepris). In Slavonic folklore, the role of fish shepherd is given to a nix, which is also identified with a pig. The Chronicle of Titmar Merzeburgskii tells: when city Retr gets in danger a huge hog with white sparkling dogteeth appears from the sea. The author stresses that a sea pig (or a hog) was called by a Latin word aper (as the legend was written in Latin) which relates to Lithuanian and Latvian word vepris. In German culture the attention is drawn to old Scandinavian Edas where a ship is indirectly called “sea hog”. In Latvian mythological songs boats and ships were symbolised by black or green pigs. Thus the author makes a conclusion that material research allows maintaining that a sea pig (or a hog) from Retr is: 1) a mythological nix, and 2) hypothetical metaphor of a real war ship (or a fleet) ready to defend its city.