XX a. antrosios pusės Kauno demografinės kaitos atspindžiai gyventojų pasakojimuose

LTStraipsnyje siekiama išnagrinėti Kauno miesto demografinius pokyčius, vykusius nuo XX a. vidurio – iki XX a. pabaigos, pasitelkus kauniečių naratyvus, statistinius ir istorinius šaltinius. Pagrindinis darbo šaltinis – lauko tyrimų medžiaga, 2018 m. surinkta Kaune pagal autorės parengtą etnografinį klausimyną. Empirinei medžiagai surinkti buvo taikyti klasikiniai lauko tyrimų metodai: stebėjimas dalyvaujant, pokalbis, išsamusis, struktūruotas ir pusiau struktūruotas interviu. Straipsnyje remiamasi sakytinės istorijos teorine prieiga. Pateikėjų pasakojimai suteikė žinių apie tam tikrus praeities įvykius, atskleidė visuomenės ir atskirų jos grupių požiūrius į demografinius XX a. antrosios pusės Kauno pokyčius iš laiko perspektyvos bei jų vertinimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kaunas; Demografinė kaita; Pasakojimas; Sakytinė istorija; Kauniečiai; Sovietmečio tyrimai; Kaunas; Demographic changes; Narrative; Oral history; Kaunas residents; Soviet studies.

ENThe aim of this article is to analyze the demographic changes that have taken place in Kaunas since the mid. 20th century – the end of the 20th century. The main source of research is field research material, collected in Kaunas during 2018, using the author‘s ethnographic questionnaire. Empirical material was collected using classic field research methods: participatory observation, interview, in-depth, structured and semi-structured interviews. Also the analysis of statistical and historical data was performed. The article is based on oral history theory. The results of the research revealed the participants‘ attitudes and beliefs related to urban changes and demographic trends during the Soviet period in Kaunas. [From the publication]

• Architektūra kaip socialinių procesų mikromodelis: Mokslininkų namų Vilniuje studija / Ūla Tornau. Acta Academiae Artium Vilnensis 2014, t. 73, p. 65-89.
• Asimiliacija šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje : švietimo sektoriaus pasirinkimas / Tadas Leončikas. Etniškumo studijos. 2007, Nr. 1, p. 5-206.
• Etninių grupių konstravimas Sovietų Sąjungos gyventojų surašymuose: rusų vaizdinio Lietuvoje aspektai / Andrius Marcinkevičius. Etniškumo studijos. 2012, Nr. 1/2, p. 51-70.
• Kauno gyventojai / Jonas Vaičenonis. Kaunas : istorija, praeitis, dabartis / sudarytojas ir projekto vadovas Rimantas Viedrynaitis. Kaunas: Šviesa, 2005. P. 21-71.
• Moterų sakytinė istorija: komunikacinis aspektas / Lijana Stundžė, Giedrė Rutkauskaitė. Informacijos mokslai. 2014, t. 68 p. 63-76.
• Sakytinės istorijos galimybės sovietmečio ir posovietinės epochos tyrimuose (atminties kultūros ir istorijos politikos problematikos aspektas) / Aurimas Švedas. Lietuvos istorijos studijos 2010, t. 26, p. 148-161.
• Socializacijos modeliai lietuvių autobiografijose: lyties ir laiko aspektas / Sigita Kraniauskienė. Lietuvos sociologija amžių sandūroje / atsakingoji redaktorė ir sudarytoja Anelė Vosyliūtė. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas, 2001. P. 271-280.
• Sovietmečio laimėjimai Lietuvoje ir jų interpretacijos : nomenklatūros veiklos vertinimas nacionaliniu aspektu / Vilius Ivanauskas. Darbai ir dienos. 2009, t. 52, p. 105-119.
• Šiuolaikinių gyvenimo istorijų bei asmeninės patirties pasakojimų analizės ypatumai / Rasa Račiūnaitė-Paužolienė. Lituanistica. 2011, Nr. 2, p. 188-197.
• Vietos jausmo reiškinys kaip neatsiejamas miestovaizdžio identiteto dėmuo (Kauno miesto atvejis) / Ingrida Povilaitienė, Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė. Mokslas - Lietuvos ateitis. 2017, t. 9, Nr. 1, p. 16-29.
• Vilniaus istorinių priemiesčių genezės, raidos ir vertybių ypatumai / Dalia Dijokienė. Urbanistika ir architektūra. 2006, t. 30, Nr. 2, p. 78-86.