Antano Rimydžio fenomenas

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Antano Rimydžio fenomenas
Alternative Title:
The Phenomenon of Antanas Rimydis
Keywords:
LT
Avangardizmas.
EN
Poesy; Avantgardismus.
Summary / Abstract:

LTNaujųjų rašytojų-keturvėjininkų Lietuvoje skleistos tiesos ir Naujosios kritikos mokyklos sukurtos teorijos Vakarų pasaulyje išties turi daug bendrumų: polemikos ir ieškojimų centre atsiduria nauja poetinė medžiaga – paprastas, kasdienis žodis, sąlygotas sparčiai besikeičiančio gyvenimo tempo, intelektualėjančios auditorijos. Tiesa, XX amžiaus pirmos pusės lietuvių grožinėje kūryboje galiojo savitos taisyklės – dažniausiai proziškas žodis poezijoje buvo traktuojamas kaip abejotino talento ženklas, o “poetiškos formos” – kaip eilėraščio vertės rodiklis. Vis dėlto poezijos proziškėjimo procesų nebuvo išvengta; lietuvių literatūroje poezijos artėjimą prie prozos galėjo nulemti talentingų bohemiškų asmenybių pastangos šokiruoti tuometinius literatūros autoritetus ir skaitytojus, kartu pasitarnaujant moderniajai literatūrai, perimant majakovskiškos rusų poezijos tradiciją. Šiame straipsnyje aptariamas Antano Rimydžio fenomenas, autoriaus kūrybą lyginant su „nuogo poetinio žodžio“ meistro Vlado Šlaito poetiniu braižu, ieškant paralelių su XXa. vidurio naująja Vakarų pasaulio poezija. Siekiama atsakyti į klausimus, ar akivaizdžiai panašūs tekstai turėtų būti traktuojami kaip sekimas, kaip sutapimas, ar kaip bendro literatūrinio konteksto suponuotas dalykas. [Iš leidinio]

ENIdeas spread by “keturvėjininkas” writers in Lithuania and the theory created by the School of New Criticism in the West have many similarities: a new poetic material is at the centre of polemic and the search – a simple, casual word determined by the rapidly changing pace of life and a more sophisticated audience. In fact, in the first half of the 20th century there were peculiar rules in Lithuanian fiction – most frequently prose was regarded as a sign of doubtful talent, whereas the “poetic form” was an indicator of the value of a poem. Nevertheless, prosaism in poetry was not avoided; the approximation of poetry to prose might have been determined by talented bohemian personalities attempting to shock literary authorities and readers of those days, and to be of service to modern literature by absorbing the Mayakovskyan tradition of Russian poetry. The article analyses the phenomenon of Antanas Rimydis and his works in comparison with the poetic touch of Vladas Šlaitas, the master of the “pure poetic word”, and to search for parallels with the new poetry of the Western world in the middle of the 20th century. The author attempts to answer the question whether apparently similar texts ought to be regarded as imitation, coincidence, or an event pre-supposed by general literary context.

ISBN:
9955711019
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/8342
Updated:
2013-04-28 16:45:34
Metrics:
Views: 28
Export: