Viešieji Vilniaus užrašai: kalbos ir tipai

LTŠiame straipsnyje pristatomas Vilniaus kalbinio kraštovaizdžio tyrimas. Analizuojama, kokios kalbos ir kokio tipo užrašuose yra vartojamos. Tyrimo medžiagą sudaro 2 442 viešieji užrašai, surinkti iš įvairių Vilniaus miesto vietų. Medžiaga tyrimui rinkta 2020 m. vasario–spalio mėnesiais. Tyrime taikoma kiekybinė statistinė aprašomoji ir kokybinė turinio analizė. Tyrimas parodė, kad 76 proc. visų Vilniaus KK užrašų yra vartojama lietuvių kalba: 49 proc. yra vienakalbiai lietuviški, o 27 proc. daugiakalbiai su lietuvių kalba. Likusiuose 24 proc. užrašų vartojamos kitos užsienio kalbos. Lietuvių kalba vartojama visų tipų užrašuose, o tik vienakalbiai lietuviški užrašai yra kelio ženklai ir gatvių pavadinimai, neskaitant dekoratyvinių lentelių su kai kurių gatvių pavadinimais užsienio kalbomis. Didžiojoje dalyje daugiakalbių užrašų lietuvių kalba yra pirmoji kalba ženkle. Dažniausiai tai yra įvairių komercinių objektų ir valstybės įstaigų informacija klientams ar lankytojams, pavyzdžiui, darbo laikas, teikiamos paslaugos ir pan. Daugiakalbiai užrašai, kur lietuvių kalba nėra pirmoji, sudaro 8,3 proc. nuo visų šiame tyrime analizuojamų Vilniaus kalbinio kraštovaizdžio ženklų. Tokiuose ženkluose dažniausias kalbų modelis yra anglų-lietuvių, o didžiąją dalį tokių užrašų sudaro iškabos. Kaip parodė tyrimas, pirmoji ženkle pavartota užsienio kalba ne visada komunikaciškai yra svarbesnė, nes gali būti vartojama dėl simbolinių reikšmių. Vienakalbių užrašų užsienio kalbomis analizė parodė, kad didžiausią dalį tokių užrašų sudaro lipdukai, iškabos ir grafičiai, o dažniausiai tokiuose vienakalbiuose tekstuose vartojamos kalbos yra anglų, rusų, italų, vokiečių, prancūzų, lotynų. Raktiniai žodžiai: užrašų tipai, kalbų modeliai, lietuvių kalba, anglų kalba, kalbinis kraštovaizdis, Vilnius.

ENThis article introduces the results of Vilnius’s linguistic landscape research. The analysis focuses on which signs make up the linguistic landscape of Vilnius and which languages are used on the signage. The study material consists of 2,442 public and private signs collected from various neighborhoods in Vilnius in 2020, March-October. The research employs quantitative statistical descriptive analysis and qualitative content analysis. The data shows that 76% of all signs include Lithuanian: 49% are monolingual Lithuanian, and 27% are multilingual with Lithuanian. The remaining 24% of signs use other foreign languages. Lithuanian is used in all types of signs, and the only monolingual Lithuanian signs are road signs and street names, apart from decorative plaques with foreign languages on them. Lithuanian is the first language in most multilingual signs, followed by other foreign languages. This language pattern is usually seen on commercial establishments or public institution signage, such as opening hours or services provided. Multilingual signs where Lithuanian is not the first language account for 8.3% of all Vilnius signs analyzed in this study. English-Lithuanian is the most frequent language pattern in these signs. If Lithuanian is not the first language used on a sign, the most common language model is English-Lithuanian, and mostly bilingual English-Lithuanian signs are names of establishments. Research shows that the first foreign language used in a sign does not always play a stronger communicative function, as it may be used because of its symbolic power. The analysis of monolingual signs in foreign languages shows that the most significant proportion of such signs are stickers, shop signs, and graffiti, and the most common languages are English, Russian, Italian, German, French, Latin, and Latin. Keywords: sign genres, language patterns, Lithuanian language, English language, linguistic landscape, Vilnius.

• Lithuanian shop signs: national or international?. Regioninės studijos 2006, 2, 213-226.
• The Linguistic landscape of tourism: multilingual signs in Lithuanian and Polish resorts.. Journal of Estonian and Finno-Ugric Linguistics 2017, 8, 1, 197-220.
• The Linguistic landscapes of Chişinău and Vilnius: linguistic landscape and the representation of minority languages in two post-soviet capitals. Minority languages in the linguistic landscape. Basingstoke: Palgrave Macmillan, 2012. P. 204-224.