Tautos ūkinė veikla praeityje ir ateityje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Tautos ūkinė veikla praeityje ir ateityje
Alternative Title:
National economic activities in the past and in the future
In the Journal:
Lietuvos statistikos darbai [Lithuanian journal of statistics]. 2018, 57, p. 5-13
Keywords:
LT
Ekonomikos Nobelio premijos laureatai; Ekonomikos teorijos; Institucionalistai; Institucionalistinė ekonomikos teorija; Keinsizmas; Lietuvos ūkis; Makroekonominės teorijos; Monetarizmas; Neoklasikų mokykla; Neoliberalizmas; Ribinio naudingumo teorija.
EN
Economic theories; Institutionalist economic theory; Institutionalists; Keynesian concept; Lithuanian economy; Macroeconomic theory; Marginal efficiency theory; Monetarism; Neoclassical School; Neoliberalism; Nobel laureates in economics.
Summary / Abstract:

LTLietuvos ūkis per paskutinį šimtmetį patyrė labai daug pokyčių. Tik atgavus nepriklausomybę (1918 m.) Lietuvai reikėjo viską pradėti nuo pradžių, t. y. labai sudėtingose politinėse peripetijose reikėjo kuo greičiau kurti savo ūkį. Viso to pradžia buvo smulkus ir vidutinis verslas, amatai, mažmeninė prekyba. Deja, Lietuva neturėjo savarankiško, verslaus ir gyvenimo inovacijoms neabejingo verslininkų sluoksnio. Tam buvo tiek objektyvių (pasaulinė ekonominė krizė), tiek subjektyvių (apyvartinių lėšų stoka, menka perkamoji galia, valstybės institucijų biurokratizmas ir pan.) priežasčių. Tarpukario laikotarpis buvo per trumpas, kad šalies ūkis pasiektų reikšmingesnių rezultatų nors tam tikros sąlygos buvo palankios, o socialinės politikos srityje buvo nemažai nuveikta. Dabarties politikai ir ekonomistai galėtų pasimokyti iš to meto politinio įžvalgumo, ekonominio racionalumo, teisinės technikos. Deja, antrasis pasaulinis karas ir po jo sekęs autoritarinis Sovietų Sąjungos ekonomikos pobūdis nulėmė to meto Lietuvos ūkio pobūdį, kaitos neracionalumą. Nepriklausomybės atkūrimas daug kam buvo nelauktas. Teko pradėti tvarkyti Lietuvos ūkį, neturint beveik jokio praktinio ir mokslinio įdirbio, reikalingo objektyvioms ir prasmingoms ekonominėms reformoms atlikti. Norint Lietuvai orientuotis į europinius valdymo standartus, būtina iš esmės pagerinti visų sričių vadybą. Lietuvos mokslas dar nepakankamai orientuotas į taikomuosius tyrimus, natūralų teorijos ir praktikos sujungimą. Tapę Europos Sąjungos nariais, turime gebėti save realizuoti. Tik visuotinė gerovė, aukštas kultūros lygis ir gerai išsilavinęs jaunimas bei geras demokratijos idealų supratimas leis Lietuvai tapti pilnaverte laisvos ES nare.Per ribinio naudingumo teoriją, keinsizmą, neoklasikus, monetarizmą, neoliberalizmą ir institucionalistų pažiūras bandoma formuoti politologų ir ekonomistų bendrą tyrimų lauką. Didžiausias XX a. ekonomikos mokslo laimėjimas – makroekonominės teorijos sukūrimas. Didelis nuopelnas tenka Nobelio premijos laureatams: Milton′ui Friedman′ui, James′ui Tobin′ui, Franco′ui Modigliani′ui, Lawrence′ui R. Klein′ui, Robert′ui M. Solow′ui ir kt. Deja, Lietuvos atgimimo kelyje vyksta atvirkštinis procesas: socialinių mokslų susiskaidymas, t. y. užsienyje socialinių mokslų srityje daugiausia atliekama teorinių, o ne empirinių tyrimų. Tačiau Lietuvoje to pasigendama. Tarpukario laikotarpio intelektualų (D. Cesevičius, D. Budrys, P. Padalskis ir kt.) minčių tęsėjų gretos labai retos. Dabartiniams Lietuvos ekonomistams dažnai trūksta nuoseklumo ir plataus teorinio pasirengimo. Manyčiau, kad XXI a. rengiamiems ekonomistams reikėtų gerokai sustiprinti matematizuotos ekonominės teorijos dėstymą. Be to, jie patys turėtų gebėti tokias teorijas ne tik interpretuoti, bet ir kurti naujas. Būtina ekonomikos teorijos ir praktikos simbiozė. [Iš leidinio]

ENLithuanian economy, over the last century, has been subject to significant changes and various vicissitudes. After restoring its independence (1918), Lithuania had to start everything from the very beginning, i.e. as soon as possible to commence the development of its own economy under challenging and complex political conditions. Small and medium-sized business, crafts, retail trade were the first significant changes. Unfortunately, Lithuania, at that time, was missing its own independent, entrepreneurial, lifeinnovation-sensitive entrepreneurs' layer. The foregoing was determined both by objective (the global economic crisis) and subjective (lack of working capital, negligible purchasing power, public institutions' red tape, etc.) reasons. The inter-war period was too short for Lithuania's economy to obtain the best possible results though certain conditions were ensured, and much solid work was done in the field of social policy. Current politicians and economists still have what to learn from that time political insight, economic rationality, legislative technique. Unfortunately, the Second World War and the subsequent authoritarian character of the Soviet Union's economy influenced the nature of Lithuania's economy, irrational attitude towards its changes taking place at that time. For very many, restoration of independence was unexpected. It was necessary to start managing Lithuanian economy in the absence of almost any practical, scientific expertise and input so that to begin objective and significant economic reforms. In order to focus on European management standards, Lithuania should substantially improve its management in all activity fields. Unfortunately, Lithuania's science is still lacking the applied research orientation, natural connection of theory and practice. Becoming a Member State of the European Union, we should manage to realize ourselves.Only universal prosperity, high level of cultural and well educated youth, as well as proper and sufficient understanding of democracy ideals will enable Lithuania to speed up its efforts and to become a full member of the free EU. Marginal efficiency theory, Keynesian view, neoclassical attitude towards economics, Monetarism, Neoliberalism and institutionalists' attitudes, hopefully, will promote the efforts to form a base of uniform researches, favorable for political scientists and economists. Creation of macroeconomics, undoubtedly, is a major achievement of the 20th Century economics. Nobel Prize Laureates: Milton Friedman, James Tobin, Franco Modigliani, Lawrence R. Klein, Robert M. Solow and other famous scientists are the most prominent contributors in this field. Regretfully, the reverse process still often happens on the Lithuanian revival path: fragmentation of social sciences, i.e. theoretical researches are prevailing over the empirical studies in the field of social sciences abroad. Lithuania, however, is still lacking the same. The number of successors of the interwar-period intellectuals (D. Cesevičius, D. Budrys, P. Padalskis and others) is alarmingly low. Current economists do not have enough consistency and are not well prepared from the theoretical point of view. In my opinion, teaching assignments of the mathematized economic theory for the 21st Century's future economists shall be notably reinforced and enhanced. Furthermore, they should be able themselves not only to interpret such theories, but also to create new ones. Full symbiosis of the economic theory and practice is of vital importance. [From the publication]

ISSN:
1392-642X; 2029-7262
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/82791
Updated:
2021-04-16 20:23:06
Metrics:
Views: 111    Downloads: 1
Export: