Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir nacionalinių konstitucinių teismų dialogas, kaip galimybė išsaugoti nacionalinį konstitucinį individualumą

LTSkirtingų ir konkuruojančių ES ir nacionalinės teisės sistemų santykio sudėtingumas itin ryškiai atsiskleidžia abiejų teisinių sistemų siekyje išsaugoti nacionalinių konstitucijų savarankiškumą bei individualumą. Ypatingą reikšmę minėto konstitucinio individualumo išsaugojimui turi skirtingų autonomiškų teisinių sistemų viršūnėje esančių teismų dialogas bei šio dialogo teikiamos galimybės. Todėl pagrindinis disertacijos tikslas – ištirti autonominių teisinių sistemų sąveikoje vykstantį ES Teisingumo Teismo ir nacionalinių konstitucinių teismų dialogą, sudarantį sąlygas išsaugoti valstybių konstitucinį individualumą ES teisėje ar apsaugoti nacionalinį konstitucinį individualumą taikant konstitucinių ES veikimo ribų nacionalinius instrumentus. Disertacijoje tyrimas vykdomas teorinio konstitucinio pliuralizmo modelio aplinkoje, kuri sudaro sąlygas konstitucinio individualumo išsaugojimą vienu metu tirti tiek iš ES teisės, tiek ir iš nacionalinės konstitucinės teisės požiūrio. Taip pat šis modelis sudaro sąlygas nagrinėti ir galutinės sprendžiančios teisminės institucijos dilemą, geriau žinomą kaip Kompetenz-Kompetenz. Tyrime pirmiausiai išsamiai nagrinėjama ES teisėje suformuluotos nacionalinio savitumo nuostatos norminė evoliucija ir aiškinimas bei reikšmė ES Teisingumo Teismo jurisprudencijoje. Vėliau tiriama konstitucinių ribų (controlimiti) doktrina ir su ja susijusi valstybių narių nacionalinių konstitucinių teismų jurisprudencija. Galiausiai vertinama, kiek abi šios kryptys yra atspindėtos Lietuvos oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje ir kokį potencialą konstitucinės jurisprudencijos vystymui, visų pirma plėtojant Lietuvos narystės ES sampratą, jos sukuria. Reikšminiai žodžiai: Nacionalinis savitumas, konstitucinis identitetas, ultra vires, pagrindinės teisės, teisminis dialogas.

ENThe complexity of the relationship between the competing EU and national legal systems is most evident in the aim to preserve the autonomy and individuality of national constitutions. The judicial dialogue between the highest courts of these autonomous legal systems and the opportunities it provides are particularly important in the preservation of constitutional individuality. Therefore, the main objective of this research is to analyse the dialogue between the CJEU and national constitutional courts. This dialogue establishes conditions for preserving the constitutional individuality of states within EU law or for protecting constitutional individuality through the application of national instruments that define constitutional limits (controlimiti) vis-à-vis EU law. The dissertation research is based on the theoretical model of constitutional pluralism, which creates a framework for examining the preservation of constitutional individuality simultaneously from the perspective of EU law and national constitutional law. This model also makes it possible to examine the dilemma of the final arbiter, better known as Kompetenz-Kompetenz. The study first examines the normative evolution and interpretation of the provision of national identity formulated in EU law and interpreted in the case law of the CJEU. Subsequently, it examines the doctrine of constitutional limits and the related jurisprudence of the national constitutional courts of the Member States. Finally, it assesses to what extent these two approaches are reflected in the case law of the Constitutional Court of Lithuania and considers their potential for further development of constitutional doctrine, particularly regarding the concept of Lithuania's membership in the EU. Keywords: National identity, constitutional identity, ultra vires, fundamental rights, judicial dialogue.