LTSiekdamas atsakyti į klausimą, ar priimta etninės kultūros ugdymo bendroji programa pakeitė susiklosčiusią situaciją, autorius 2017 metais atliko Etninės kultūros globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo užsakytą tyrimą, su kurio rezultatais ir supažindina šis straipsnis. Problema: etnokultūrinio ugdymo būklė šiuolaikinėje visuomenėje. Tikslas: atskleisti, kaip šiuo metu etnokultūrinį ugdymą mokyklose veikia 2012 metais patvirtinta Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendroji programa? Ar matomi kokie nors teigiami poslinkiai, ar per penkerius metus reali padėtis taip ir nepagerėjo? Pirmiausia - ar „integracinė“ etnokultūrinio ugdymo politika šiandien pasiteisina praktiškai? Kitaip sakant, straipsnyje siekiama atskleisti realias mokytojų galimybes integruoti etninės kultūros dalykus į kitų pagrindinio ugdymo dalykų pamokas, išryškinti kylančias problemas ir jų pasekmes. Uždaviniai: siekiant atskleisti kuo pilnesnį esamos situacijos vaizdą tyrimo metu buvo išsikelti tokie uždaviniai: 1. Išanalizuoti „Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos“ teiginius bei principines nuostatas. 2. Ištirti ir įvertinti kiekybiniu ir kokybiniu aspektais, kaip etnokultūrinė informacija integruojama į 5-10 klasių vadovėlius bei kitas mokymo priemones, skirtas bendrojoje programoje įvardytiems dalykams, į kuriuos turėtų būti integruojamas etninės kultūros pažinimas.3. Atlikti tyrimą pagrindinio ugdymo švietimo įstaigose siekiant atsakyti į klausimus: kokios yra realios etnologinio išsilavinimo neturinčių mokytojų galimybės (žinių ir laiko ištekliai, gebėjimai ir kt.) integruoti etnokultūrinę informaciją į savo vedamas pamokas; kaip etnokultūrinės informacijos integravimą į kitas disciplinas vertina patys mokytojai, mokyklų vadovai, mokyklų bibliotekininkai, mokinių tėvai ir mokiniai 4. Pristatyti tyrimo rezultatus bei pateikti rekomendacijas už švietimo politiką atsakingoms valstybės institucijoms [p. 69].