The Euroscepticism in the Baltic States: manifested and latent
LTPublikacijoje prisidedama prie diskusijos apie euroskepticizmą, ieškoma priežasčių ir paaiškinimų, kodėl Baltijos šalių euroskepticizmo lygis yra mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Baltijos valstybių manifestuojamas euroskepticizmas gali būti tvirtas arba švelnus, nors jie yra silpni. Tačiau būtų klaidinga teigti, kad Baltijos šalių visuomenės, politinės partijos, parlamentai yra besąlygiškai euroentuziastingi. Eurofederalizmas šiose valstybėse yra taip pat silpnas. Daugelio ekspertų įvardytas dominuojantis europragmatizmas iš tikrųjų yra latentinis Baltijos valstybių euroskepticizmas, nes nėra suinteresuotas tolesniu integracijos gilinimu. Pagrindinė šio apmąstymo išvada yra ta, kad Baltijos šalys siekia suderinti du dalykus, kurie sunkiai gali būti suderinami. Viena vertus, jos yra suinteresuotos nuolatiniu Europos Sąjungos egzistavimu. Kita vertus, būdamos latentiškai euroskeptiškos, jos rizikuoja susidurti su sunkiai išsprendžiama dilema, kuri kiltų, jei Prancūzija ir Vokietija, kurios sudaro Europos Sąjungos branduolį, sutiktų pereiti prie gilesnės integracijos ar net federacijos.
ENThe paper contributes to the discussion on Euroscepticism. It looks for causes and explanations why the level of Euroscepticism in the Baltic states is lower than the European Union average and addresses latent nature of the Baltic Euroscepticism. The main conclusion of this reflection is that the Baltic states seek to coordinate two things that can hardly be coordinated. On the one hand, they are interested in permanent existence of the European Union. On the other hand, being latent Eurosceptics they take the risk of encountering a hard-to-resolve dilemma in case France and Germany, that make the nucleus of the European Union, would agree to move towards a deeper integration or even federation.
