LTNors teisės aktai Lietuvoje numato fiksuotą mokyklos lankymo pradžios amžių, ne visi vaikai sulaukę nustatyto amžiaus jau būna pasirengę lankyti mokyklą. Vertinant subrendimą mokyklai pagrindinis dėmesys įprastai skiriamas kognityviniam subrendimui, o socialinis subrendimas mokyklai dažnai lieka tarsi šešėlyje. Kita vertus, pedagogai Lietuvoje ir užsienyje vis dažniau skundžiasi, kad vaikai ateina į pirmą klasę socialiai nesubrendę, neturėdami pakankamų bendravimo įgūdžių. Straipsnyje aptariamos pagrindinės veiksnių grupės, su kuriais yra susijęs socialinis subrendimas mokyklai – vaiko prieraišumo stilius, tėvų auklėjimo stilius, tėvų socioekonominis statusas, vaiko santykiai su bendraamžiais bei ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogais.Reikšminiai žodžiai: Pradinių klasių mokiniai; Socialinė kompetencija; Subrendimas mokyklai; Elementari school pupils; Elementary school pupils; School readiness; Social competence.
ENThough Lithuanian legislation provides for a fixed age at which children must start attending school, not all children, who reach this age, are ready to attend a school. Assessment of school readiness tends to emphasize cognitive maturity and leave social readiness out. On the other hand, teachers in both Lithuania and abroad increasingly complain about children, who start attending school without being socially mature and lacking necessary social skills. The present article discusses the main groups of factors affecting social school readiness – attachment style, parenting style, socioeconomic status, relationship with peers and pre-school teachers. [From the publication]