Aktyvios įtraukties koncepcija ir trajektorijos: Lietuvos atvejis

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Aktyvios įtraukties koncepcija ir trajektorijos: Lietuvos atvejis
Alternative Title:
Concept and trajectory of active inclusion: Lithuanian case
In the Journal:
Filosofija. Sociologija [Philosophy. Sociology]. 2019, t. 30, Nr. 4, p. 305-316
Notes:
Reikšminiai žodžiai: Aktyvi įtrauktis; Adekvačios minimalios pajamos; Įtrauki darbo rinka; Socialinė politika; Active inclusion; Minimum income; Inclusive labour market; Social policy.
Keywords:
LT
Aktyvi įtrauktis; Įtrauki darbo rinka; nnn; Pajamos / Income. Revenues; Socialinė politika / Social policy.
EN
Active inclusion; Inclusive labour market; Minimum income; Social policy.
Summary / Abstract:

LTAktyvi įtrauktis sociologijos kontekste turi būti suvokiama ne tik kaip socialinės politikos elementas ar žmonių, ypač pažeidžiamų darbo rinkoje, socialinio ir ekonominio aktyvumo didinimo priemonė (mechanizmas), tačiau labiau kaip moderni gerovės valstybės politikos paradigma. Straipsnyje aptariama aktyvios įtraukties koncepcija, analizuojama jos įgyvendinimo trajektorija Lietuvoje bėgant laikui. Remiantis nacionalinių ir tarptautinių žinybų statistiniais duomenimis, analizuojamos dviejų iš trijų aktyvios įtraukties strategijos krypčių (adekvačių pajamų užtikrinimo ir įtraukios darbo rinkos) tendencijos šalyje. Dėl ribotos straipsnio apimties empirinėje dalyje neatsispindi socialinių paslaugų dimensija. Analizės duomenys rodo, kad 2009–2017 m. garantuojamų minimalių pajamų adekvatumas Lietuvoje nuolatos mažėjo, ir augo skirtumai tarp nevienodą šeiminį statusą turinčių asmenų. Dalies gyventojų, nedalyvaujančių darbo rinkoje, minimalūs poreikiai lieka nepatenkinti: nei vidutinis socialinės pašalpos, nei nedarbo išmokos dydis šalyje nesiekia absoliutaus skurdo ribos, o bedarbių skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2018 m. buvo 62,3 %. Darbo rinka šalyje yra nepakankamai įtrauki: darbo užmokestis yra palyginti mažas (nors nuo 2016 m. kiekvienais metais augo 6 % ir daugiau) ir nemotyvuojantis dirbti, daug ne savo noru dalį darbo laiko dirbančių asmenų. [Iš leidinio]

ENThe article analyses the two dimensions of Active Inclusion Strategy (the provision of adequate income and inclusive labour market) in the country (due to limitation of the scope of the article, the empirical part does not reflect the social services dimension). The analysis revealed that during the period of 2009–2017, the adequacy of the guaranteed minimum income in Lithuania was constantly decreasing, while the differences between persons with different family status were widening. The minimum needs of some population groups remain unmet: in 2018, both the average social benefit and unemployment benefit in Lithuania were below the absolute poverty line, and the at-riskof- poverty rate of the unemployed in Lithuania was as high as 62.3%. The analysis also showed that the labour market in Lithuania is not sufficiently inclusive due to relatively low and non-motivating wages. The unemployment trap rate in Lithuania remained high throughout 2009–2018; in 2017, the indicator was by 15 percentage points higher than the EU-28 average. The high unemployment trap rate in the country indicates that there is a strong incentive to remain unemployed as income from employment will only be slightly higher than the unemployment benefits. The high incidence of involuntary part-time work in Lithuania (30.6% in 2017) and the decline in the transition from temporary to permanent employment contracts since 2011 also indicate that the Lithuanian labour market is not sufficiently inclusive. [From the publication]

DOI:
10.6001/fil-soc.v30i4.4156
ISSN:
0235-7186; 2424-4546
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/81965
Updated:
2020-01-27 09:19:10
Metrics:
Views: 20    Downloads: 6
Export: