Lietuvos Nacionalinės bibliotekos priestatas

LTSeniausia Lietuvos biblioteka - Vilniaus Universiteto biblioteka - buvo įkurta 1570 m. Taip jau istoriškai susiklostė, kad dabartinė Lietuvos Nacionalinė biblioteka buvo įkurta 1919 metais Vilniuje, bet jau tais pačiais metais perkelta į Kauną, kuris 21 metus buvo Lietuvos laikinąja sostine. Po karo, atstatant ir centralizuojant valdžios, mokslo, meno, švietimo ir kitas valstybines institucijas Vilniuje, tuometinė vyriausybė nutarė pagrindinę šalies biblioteką perkelti į sostinę, į specialiai tam reikalui pastatytą pastatą. Šitas sprendimas turėjo demonstruoti, kaip tarybinė vyriausybė rūpinasi mokslo ir švietimo reikalais. Bibliotekas laikydami ideologijos įtvirtinimo centrais, tuometiniai funkcionieriai net ir bibliotekų pastatais norėjo pademonstruoti galią, stabilumą ir amžinumą tos sistemos, kurią turėjo padėti įtvirtinti gerokai dozuotą ir cenzūruotą informaciją kaupiančios bibliotekos. [...] Biblioteka buvo pradėta statyti 1954 m. ir baigta 1963 m. Tais pačiais metais į bibliotekos 11 aukštų saugyklas, apskaičiuotas sutalpinti 2,5 mln. leidinių, iš Kauno buvo perkelti ir patalpinti 1.600.383 dokumentai. Nuo to laiko iki šiandien bibliotekos fondai išaugo 5 kartus, ir net papildomos depozitinės saugyklos už Vilniaus negalėjo išgelbėti LNB nuo kolosalinės problemos: kur talpinti dokumentus ir kaip sukurti reikalingas saugojimo sąlygas? Naujos informacinės technologijos, atėjusios į biblioteką baigiantis kataloginių spintų erai, taip pat reikalavo naujos papildomos darbo erdvės jas kuriantiems ar diegiantiems darbuotojams, specialių patalpų įrangai, naujų komunikacijų linijų ir t.t. O senojo pastato ne tik saugyklos buvo perpildytos - erdvės trūko netgi paprasčiausiam stalui kompiuteriui pastatyti. Išeitys buvo dvi: arba statyti naują modernią biblioteką, arba statyti dabartinės bibliotekos priestatą.Kadangi už šiaurinio bibliotekos fasado plytėjo laisva erdvė, buvo nutarta pasirinkti priestato variantą. Architektams buvo duotos 3 pagrindinės užduotys: suprojektuoti maksimaliai dideles saugyklas, maksimaliai daug darbo vietų kabinetuose ir maksimaliai architektūriškai priderinti priestatą prie pagrindinio LNB pastato. [...] Priestato architektūrinė vizija labai paprasta: maksimalų vidinį pastato tamsių patalpų tūrį užima saugyklos, o aplink saugyklų šachtą išdėstyti šviesūs darbo kambariai. Kadangi pastatas turi išlaikyti didžiulį svorį, pagrindine laikančia priestato konstrukcija pasirinktos kolonos ir monolitiniai horizontalūs perdengimai. Mažiausiai keitėsi priestato saugyklų projektas. Kaip jau buvo minėta - saugyklos turėjo būti pagrindine ir svarbiausia priestato dalimi. 9 saugyklų aukštuose numatoma įrengti maždaug 75 km ilgio lentynas knygoms ir periodikai. Tai bus mobilių ir stacionarinių lentynų kombinacijos, šiek tiek skirtingos įvairiuose aukštuose. Šiuo metu 3-juose saugyklų aukštuose - 5, 6 ir 7 jau sumontuotos lentynos, kurių bendras ilgis yra 11.137 lentynmetriai, ir į kurias galima patalpinti apie pusę milijono dokumentų [p. 77-79].