Architektūros reikšmė aplinkos vizualinei kokybei

LTŠiuolaikinės architektūros samprata labai plati. Architektūrai priskiriama daug funkcijų.Vienos jų pripažįstamos visuotinai, dėl kitų diskutuojama. Tarp jų ir dėl architektūros, kaip profesijos, kompetencijos aplinkos pertvarkoje.Aplinkos planingas formavimas yra viena aktualiausių šiuolaikinių problemų ir jos sprendimui valstybės lygiu skiriama daug dėmesio; priimti įstatymai, patvirtinti normatyvai, aplinkos kokybei reguliuoti sukurtos valstybinės tarnybos. Vienas iš svarbių aplinkos kokybės rodiklių yra jos vizualinės savybės. Aplinką, jos vizualines savybes ženkliausiai keičia statybinė veikla, kuri aktyviausia vietose, sulaukiančiose didžiausio visuomenės dėmesio - tarp jų vietose, kuriose kraštovaizdis (miestovaizdis) pripažįstamas saugotina vertybe. Europos dokumentuose deklaruojama, kad architektūra yra visokio dydžio erdvių sutvarkymo menas. Savo profesijos atsakomybę už pertvarkomą visuomenės poreikiams vizualinę aplinką prisiima ir Lietuvos architektai [6, 8, 9, 10, 11, 12], tačiau šiandieną nei architekto profesijos statusas, nei teisinė aplinkotvarkos būklė, pagaliau ir vyraujanti architektūros samprata nesudaro galimybių tam įgyvendinti. Naujuose LR teisiniuose teritorijų planavimo dokumentuose, reglamentuojančiuose aplinkos pertvarkymą, neliko architektūros plačiąja prasme klausimų sprendimo. Vizualinės aplinkos savybių reguliavimas paliktas aplinkosaugos srities teisiniuose aktuose. Tačiau architektų ir aplinkosaugos specialistų požiūriai į vizualinės aplinkos kokybę, į šiuolaikinės architektūros uždavinius ir savybes daugeliu požiūriu skiriasi ir tarpusvyje sunkiai suderinami.Šiuolaikinės liberalios verslo plėtojimo nuostatos netgi neigia teritorijų planavimo projektų poreikį, taip pat ir vizualinės aplinkos planingą formavimą. Todėl, siekiant neprarasti turimų vertybių, išvengti naujos aplinkos chaoso, pirmiausiai reikia ieškoti būdų suderinti požiūrius specialistų, tiesiogiai dirbančių vizualinės aplinkos tvarkymo srityje. Šio pranešimo tikslas yra aptarti požiūrius dviejų sričių, turinčių didžiausią reikšmę vizualinei aplinkai ir įtaką jos reguliavimui: architektūros bei aplinkos specialistų. Siekiant bendro tikslo - optimalios aplinkos - racionaliau diskutuoti kaip suderinti požiūrius, nei kovoti už savų požiūrių pripažinimą vienintele religija [p. 30-31].

ENApproaches and conceptions of Architecture and Environment related to the visual environment are discused in this report. The differences are revealed and the ways of conflict solving are considered. The disagreements among architects and environment planning specialists arises in approaches to the role of building in general, relationship between new and old, the role of artistic creative work in the territorial planning process and the use of scientific methodes in the evaluationof visual environment quality. The protection of the environment scenic values established by Lithuania law is realised through the regulations of the architecture. The most of architects and theorists as well neglect the need of architecture regulation in such way and also neglects the values of traditional architecture. The creative work can't be regulated in general and a good architecture creates good visual environment - there is a standpoint of the architects-artists. The quality of architecture isn't the same one as quality of visual environment. There are different criterions of good architecture and quality of visual environment. The new good architecture of high-tec aesthetic due great visual activity has the potential of an adverse impact on visual environment, which has a great scenic values and commonly is recognised as protected. In such cases the strenght of visual impact of buildings must be regulated. The essential indexes of architecture in relation to type of the visual environment are: 1) the volume of space whithin which buildings have a visible impact and 2) the degree of contrast of buildings to the environment.The legitimation of the quality of visual environment as an index of environment quality is the first step in managing of environment visual quality. Second step - the visual environment study and visual design considerations for protected areas must be established as compulsory part of territorial planning projects.