Istorinio raštingumo gebėjimai pradinėse klasėse: 3-4 klasės mokinių istorinio laiko tėkmės supratimas

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Istorinio raštingumo gebėjimai pradinėse klasėse: 3-4 klasės mokinių istorinio laiko tėkmės supratimas
Alternative Title:
Historical literacy skills in primary forms: 3rd-4th formers' chronological understanding
In the Journal:
Keywords:
LT
Istorijos mokymas; Istorinio laiko tėkmės supratimas; Istorinis raštingumas; Pradinis ugdymas
EN
Chronological understanding; Historical literacy; Primary education; Teaching of history; Understanding the historical timeline
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje gvildenama istorinio raštingumo ugdymo pradinėse klasėse problema. Remiantis užsienio teorija ir atliktais tyrimais, analizuojama, kokius istorinio laiko tėkmės supratimo gebėjimus rekomenduojama ugdyti pradinėse klasėse. Kadangi Lietuvoje istorinio raštingumo gebėjimai neišskirti ugdymo turinį reglamentuojančiuose dokumentuose, aiškinamasi, kokie laiko tėkmės supratimo gebėjimų reikalavimai yra keliami užsienio šalių pradinių klasių mokiniams (Barton, Levstik, 2013; Cooper, 1995,2006,2012; Dawson, 2007; Hodkinson, 2003; Lee, Ashby, 1995; Lee, 2005; Levstik, 1993; Seixas, 1996; 2006, 2011; Van Drie, Van Boxtel, 2007; Wilshut, 2010). Teorinė analizė leidžia pastebėti, jog nuo tiesioginės informacijos ir duomenų supratimo užsienio mokslininkai ragina orientuotis link gilaus mokinių istorinio supratimo ugdymo. Šiais informacijos ir sparčių pokyčių laikais pageidaujama, kad istorijos mokymasis padėtų mokiniams mąstyti abstrakčiai, laisvai vartojant apibendrintas antrines sąvokas, tokias kaip pokyčiai, reikšmė, įrodymai, priežastys, empatija. Tyrime taip pat remtasi Lietuvos pradinio ugdymo turinio specifika bei istorijos mokymo Pasaulio pažinimo turinio programos kokybinės analizės duomenimis (Žemgulienė, 2014), kurie trumpai pristatomi straipsnyje. Atsižvelgus į pasaulinės mokslinės teorijos ir Lietuvos pradinio ugdymo programos specifikos parametrus, sukonstruotas istorinio laiko tėkmės supratimo tyrimo klausimynas ir duomenų apdorojimo modelis, kurį taikant gauti ir išanalizuoti kiekybiniai ir kokybiniai duomenys.Tyrimas atskleidė, jog 3-4 klasės mokinių istorinio laiko tėkmės supratimo gebėjimai atitinka įsiminimo, supratimo, taikymo lygmenis. Menkiau demonstruojami analizės, mokslinių esminių turinio sąvokų vartojimo, savarankiško istorinių laikotarpių periodizavimo gebėjimai. Po aktyvaus tyrinėjimo ugdomosios veiklos ketvirtokų gebėjimai patobulėjo, kas rodo, jog pradinių klasių mokiniai gali pasiekti aukštesnių rezultatų, jei šiuos gebėjimus būtų siekiama sistemingai ugdyti, taikant aktyvaus turinio kūrimo ir atradimo veiklas. Tačiau apie apibendrintą istorinį mąstymą ir antrinių sąvokų supratimą bei vartojimą kol kas netenka kalbėti, nes tokio lygio gebėjimams ugdyti dabartinė ugdymo programa nesudaro pakankamų prielaidų. [Iš leidinio]

ENThe article focuses on the problem of historical literacy in primary forms. Following the foreign theory and the conducted research, attempts are made to identify which skills of chronological understanding are recommended to be develop in primary forms. The requirements for chronological understanding imposed on foreign primary learners are discussed (Barton, Levstik, 2013; Cooper, 1995; 2006; 2012; Dawson, 2007; Hodkinson, 2003; Lee, Ashby, 1995; Lee, 2005; Levstik 1993; Seixas 1996; 2006; Van Drie, Van Boxtel, 2007). The goal of the research is to identify the level of knowledge and abilities that are demonstrated by 3rd-4th formers while exploring the chronological flow of time. The objects of the objectives: to analyse didactic approaches of historical literacy teaching primary learners chronological understanding; to explore and analyse 3rd-4th formers' abilities of chronological understanding; to organise targeted educational activities for the 4th formers and to identify changes in their abilities of chronological understanding. The theoretical analysis shows that foreign researchers encourage to transfer from direct understanding of information to development of learners’ indepth historical awareness. It is desirable to enable primary learners to think abstractly, to freely apply generalised secondary concepts, such as changes, meaning, evidence, reasons and empathy. The research reveals the specifics of Lithuanian primary education and presents the data of the qualitative research on history teaching in the content of Surrounding World Learning. Having taken into consideration the parameters of the world scientific theory and the specifics of the Lithuanian primary education curriculum, the questionnaire of research on chronological understanding as well as the model for processing of the accumulated qualitative and quantitative research data were designed.The research revealed that 3rd-4th formers' abilities of chronological understanding comply with the levels of memorisation, understanding and application. The abilities of analysis, application of scientific key content notions and independent periodization of historical periods are less developed and demonstrated. After the educational activity of active exploration, the abilities of the 4th formers improved. This proves that primary learners are able to achieve higher outcomes if the aforesaid abilities are developed in a systemic way, applying active exploration and discovery. However, generalised historical thinking and understanding of secondary concepts cannot be expected as present primary education curriculum does not create appropriate prerequisites for that. [From the publication]

ISSN:
2538-7057
Related Publications:
Ugdymo paradigmų iššūkiai didaktikai / sudarė ir parengė Ramutė Bruzgelevičienė. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2014. 522 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/81731
Updated:
2020-04-10 06:41:36
Metrics:
Views: 6
Export: