Грамматические литуанизмы в польских периферийных говорах белорусско-литовского пограничья

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Rusų kalba / Russian
Title:
Грамматические литуанизмы в польских периферийных говорах белорусско-литовского пограничья
Alternative Title:
  • Gramatiniai lituanizmai periferinėse lenkų tarmėse
  • Grammatical Lithuanianisms in the peripheral Polish dialects
In the Book:
Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika / sudarė Laima Kalėdienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017. P. 489-508, 914-915, 1025-1026
Keywords:
LT
19 amžius; Baltarusija (Belarus); Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania); Leksika. Kalbos žodynas / Lexicon; Lenkų kalba / Polish language; Slavų kalbos / Slavic languages; Tarmės. Dialektai. Dialektologija / Dialects. Dialectology; Vertimas / Translation.
Summary / Abstract:

LTBaltarusių ir lietuvių paribio periferinės lenkų kalbos tarmės yra susiformavusios seniau Lietuvoje vartotos lenkų literatūrinės kalbos pamatu. Jose yra išlikusių dabar jau archaizmais tapusių XVIII-XIX a. literatūrinei lenkų kalbai būdingų ypatybių. Lietuvoje, visų pirma Vilniuje, paplitusiai literatūrinės lenkų kalbos atmainai tiek tiesioginę, tiek ir netiesioginę įtaką darė baltarusių ir lietuvių kalbos, tiksliau - jų tarmės. Yra nemažai tyrimų apie superstratinės lenkų kalbos poveikį lietuvių bei baltarusių kalboms, o apie atvirkštinį - lietuvių ir baltarusių kalbų vietinei lenkų kalbai - beveik ne. Paprastai tiesioginiu lenkų tarmių leksinių lituanizmų šaltiniu laikoma lietuvių kalba, bet ko gero daugeliu atvejų tarpininke bus buvusi baltarusių kalba. Dar akivaizdesniais lietuvių kalbos įtakos įrodymais taptų gramatiniai lituanizmai, bet stinga užrašytų periferinių lenkų tarmių tekstų. Šiam straipsniui medžiaga rinkta iš dviejų šaltinių. Pirmasis yra visomis trimis jų kaime vartotomis tarmėmis - lenkų, baltarusių ir lietuvių - kalbėjusio S. Bielikovičiaus pasakojimai pirmuoju asmeniu, kuriuos jis pats yra užrašęs iškart po karo. Vėliau tekstai buvo publikuoti, o jų pagrindu 1982 m. sudarytas klausimynas ir apklausti 4 vietinių lenkų tarmių atstovai. Jų atsakymai ir yra antrasis gramatinių lituanizmų lenkų tarmėse šaltinis. Straipsnyje aprašomi trejopi gramatiniai lituanizmai. 1. Konstrukcija 'gen. + jest arba tranzityviniai veiksmažodžiai' būdinga lietuvių kalbai, bet dažniausiai net neįmanoma lenkų ir baltarusių kalbose, pvz.: a) jest ześ takich ludzi, które i nie piją 'yra dar tokių žmonių, kurie negeria'; b) zmieszała tych pajęczynów 'primaišė tų voratinklių'.Tiesa, šios konstrukcijos atmaina su veiksmažodžiu duoti yra galima baltarusių, bet ne lenkų kalboje, pvz.: c) pożyczyć podynki 'paskolinti puodynės'. Dar viena šios konstrukcijos atmaina - gazetów czytami 'laikraščių skaitome' - laikytina taisyklės apibendinimu, nes nevartojama nei lietuvių, nei baltarusių kalbose. Galbūt įtakos yra turėjusi konstrukcija 'turėti + gen.' - mam pieniędzów 'turiu pinigų'. 2. Konstrukcija 'part. pass. (tarinys) + gen. subst., pron. (veiksnys)', pvz.: wejdzięta nasza do stajni 'įeita mūsų į arklidę', dabar lenkų tarmėse beveik nebevartojama, tačiau S. Bielikovičiaus tekstuose gana dažna. Tai gramatinių vertinių, t. y. paraidinio vertimo iš lietuvių kalbos atvejai. 3. Veiksmažodžių formų su -(w, ł)szy funkcijų išplėtimas gali būti laikomas pačios lenkų kalbos archaizmu, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios dalyvinės formos yra įprastos lietuvių kalbai - w pora pomysliwszy 'tuokart pagalvojęs (pagalvojau)'. Praktiškai visos periferinių lenkų tarmių konstrukcijos su -szy gali būti tiesiogiai išverstos į lietuvių kalbą, todėl laikytinos vertiniais, nes šiose lenkų tarmėse nėra tokios dalyvių sistemos, kokią turi lietuvių kalba. Periferinėse lenkų tarmėse, priešingai nei lietuvių kalboje, -(w, ł)szy dalyviai nederinami nei gimine, nei skaičiumi, nei linksniu, todėl tampa padalyviais. Gramatinių lituanizmų periferinėse lenkų tarmėse analizė parodė, kad kiekvienas dvikalbis ir trikalbis jų atstovas pagal generatyvinės gramatikos taisykles pats pasidaro atitinkamų gramatinių formų visose savo vartojamose kalbose, todėl tyrėjų užduotis yra išsiaiškinti ir aprašyti tas generatyvinės gramatikos taisykles. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Archaizmai; Baltarusių kalba Lietuvoje, gramatiniai lituanizmai; Tarmės (Dialektai); Generatyvinė gramatika; Gramatiniai lituanizmai lenkų kalbos tarmėse; Leksiniai lituanizmai; Lenkų kalba Lietuvoje; Pažodinis vertimas iš lietuvių kalbos; Periferinės lenkų kalbos tarmės Baltarusijos ir Lietuvos paribio regionuose; Substratas; Superstratas; Archaisms; Belarusian in Lithuania, grammatical Lithuanianisms; Dialects; Generative grammar; Grammatical Lithuanianisms in Polish dialects; Lexical Lithuanianisms; Literal translation from Lithuanian; Polish in Lithuania; Substrate; Superstrate; The peripheral Polish dialects in the Belarusian and Lithuanian border regions.

ENThe peripheral Polish dialects in the Belarusian and Lithuanian border regions were formed on the basis of the Polish literary language used earlier in Lithuania. The dialects contain the characteristic features of the 18th and 19th century Polish literary language which now are considered to be the archaisms. The Belarusian and Lithuanian languages, and more precisely their dialects were both directly and indirectly influenced by the Polish literary language form widely spread in Lithuania, and in particular in Vilnius. There is quite a lot of studies about the influence of the superstrative Polish language on the Lithuanian and Belarusian languages, and almost none, on the contrary, about the influence of the Lithuanian and Belarusian languages on the local Polish language. Normally, the Lithuanian language is considered to be the direct source of lexical Lithuanianisms in the Polish dialects, but in many cases the mediator would have been the Belarusian language. Grammatical Lithuanianisms would become even more obvious proofs of the influence of the Lithuanian language, but there is not enough of written texts recording the peripheral Polish dialects. This article has been compiled from two sources. The first being the first-narrative stories of S. Bielikovič who spoke all the three dialects used in their village - Polish, Belarusian and Lithuanian, and who himself wrote them down right after the war. Subsequently, the texts were published, and on the basis of them, a questionnaire was completed and 4 representatives of local Polish dialects were interviewed in 1982. Their answers are the second source of grammatical Lithuanianisms in Polish dialects. The article describes three forms of grammatical Lithuanianism.1. The construction 'gen. + jest or transitive verbs' is typical for the Lithuanian language, but it's often almost not possible in Polish and Belarusian languages, for example: a) jest ześ takich ludzi, które i nie piją 'yra dar tokių žmonių, kurie negeria'; b) zmieszała tych pajęczynóm 'primaišė tų voratinklių'. True, the variation of this construction with the verb duoti is possible in the Belarusian language, but not in Polish, for example: c) pożyczyć podynki 'paskolinti puodynės'. Another variation of this construction - gazetów czytami 'laikraščių skaitome' - is considered to be a generalization of the rule, because it is not used in either Lithuanian or Belarusian languages. Perhaps this construction had significant influence 'turėti + gen.' - mam pieniędzów 'turiu pinigų'. 2. The construction 'part. pass. (predicate) + gen. subst., pron. (subject)', for example: wejdzięta nasza do stajni 'įeita mūsų į arklidę' is now almost not used in the Polish dialects, but in the texts of S. Bielikovič it is quite common. These are the examples of grammatical caiques, i.e. literal translation from Lithuanian. 3. The functional extension of the verb forms with -(w, ł) szy can be considered archaism of the Polish language itself, but attention is drawn to the fact that these participant forms are common in the Lithuanian language - w pora pomysliwszy 'tuokart pagalvojęs (pagalvojau)'. In practice, all constructions of the peripheral Polish dialects with -szy can be directly translated into the Lithuanian language, which is why they are considered to be caiques, as such system used in Lithuanian language does not exist in these Polish dialects. In the peripheral Polish dialects, in contrast to the Lithuanian language, -(w, ł) szy are not compatible with either gender, number, or grammatical case and therefore become verbal adverbs.Analysis of grammatical Lithuananisms in the peripheral Polish dialects has shown that their each bilingual and trilingual representative according to the rules of generative grammar creates the corresponding grammatical forms in all the languages used, therefore the task of the researchers is to find out and describe those general grammar rules. [From the publication]

ISBN:
9786094112010
Related Publications:
The Borrowing domain in the South-Eastern border regions of the Lithuanian language / Nijolė Tuomienė. Lithuanian dialectology profiles: problems and findings / compiled by Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. P. 192-207, 303-305.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/81578
Updated:
2020-04-18 07:37:54
Metrics:
Views: 19
Export: