Salvation through literature: Levinas’s "Carnets de captivité"

LTLevino „Nelaisvės užrašai“ buvo išleisti 2009 metais, po autoriaus mirties. Juos sudaro daugiausia karo metais parašyti sąsiuvinių rinkiniai, kuriuos papildo anksčiau neskelbti pokario straipsniai, užrašai ir pasisakymai radijo laidose, apimantys nelaisvės apmąstymus. Tai – nuo 1930 iki 1960 metų parašyti tekstai, susiję su karo išgyvenimas, persekiojimo ir išlikimo temomis. Dalis jų rašyta Vokietijos darbo stovykloje. Juose aptinkama idėjų, kurios skiriasi nuo brandos laikotarpiu išplėtotų sampratų. Užrašus galima interpretuoti dvejopai. Žvelgiant į juos kaip į žydų kalinio patirties ir dvasingumo išraišką, galima įžvelgti pokario leviniškos etikos užuomazgų. Juos taip pat galima vertinti per nelaisvės patirties prizmę, telkti dėmesį į bendrą nelaisvės problematiką. Straipsnyje teigiama, kad Levino sąsiuviniai pateikia abstrakčių ir filosofinių apmąstymų apie Dievo buvimą ir kitas egzistencines temas, kurias jis išplėtojo pokario veikaluose. Jo rašiniuose atsiskleidžia vienatvės, skausmo, grėsmes temos, taip pat literatūriniam romano žanrui būdingos aukos ir išganymo, eroso ir meilės temos. Straipsnyje analizuojamos pagrindinės „Nelaisvės užrašų“ temos, jų sąšaukos su filosofija ir literatūra. Apibendrinime teigiama, kad Levino užrašus galima skaityti ir kaip žydų kilmės prancūzų kareivio dienoraštį, parašytą Vokietijos darbo stovykloje, ir kaip įvadą į filosofijos veikalus bei metaetiką.