Eufemistiniai vilko pavadinimai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Eufemistiniai vilko pavadinimai
In the Journal:
Tautodailės metraštis. 2014, Nr. 26, p. 20-25
Keywords:
LT
Vilkas; Frazeologizmai. Frazeologija / Phraseologisms. Phraseology; Leksika. Kalbos žodynas / Lexicon; Tautosaka / Folklore; Terminija / Terminology.
Summary / Abstract:

LTVilkas (Canis lupus) - plėšrus miško žvėris, panašus į šunį. Valstiečiams jis padaro nemažai žalos, nes puola gyvulius, ganomus miškuose ar ganyklose, ypač smulkesnius - avis, ožkas, veršelius. Žiemą sugeba dėl ėriukų ar paršiukų pasikasti po tvarto pamatais, iš bado nuneša ir pririštus šunis. Šunys visada buvo pagrindiniai skerdžiaus ir piemenų talkininkai: jie ne tik gynė bandą nuo vilkų, bet sugebėdavo atimti ir nešamą avį. Žiemos metu vilkai, susimetę į rujas, dažnai užpuldavo pėsčius ar važiuotus keleivius. Žmones ypač baugino tokios rujos kaukimas, kuris būdavo toli girdėti. Pakankamai įspūdinga ir vilko išvaizda - dideli nasrai, pilni aštrių dantų, stiprios naguotos letenos, šiurkštokas pilkas kailis. Nepaisant akivaizdaus šio žvėries plėšrumo, pavojingumo, jam būdingas ir savotiškas grakštumas, netgi, sakytume, žaismingumas. Dėl šių savybių vilkui nuo seno priklauso garbinga vieta vaizduojamame mene. Jį matome senuosiuose lietuvių liaudies raižiniuose, medinėje skulptūroje. Zoomorfiniai motyvai gana dažni tradicinių baldų, kitokių medinių daiktų, kaip antai lazdų, geriamųjų kaušelių, prieverpsčių, kultuvių, rankšluostinių puošyboje. Tiesa, čia kur kas dažniau pamatysime paukščių (ypač karvelio, gandro, anties), naminių gyvulių (žirgo, avinėlio, ožiuko, jaučio), o ne laukinių žvėrių (stirnos, kiškio, voverės) atvaizdus. Tą iš dalies lėmė senas lietuvių polinkis į geometrinį ornamentą, o ne į biomorfinius ar zoomorfinius motyvus.Padėtis šiek tiek pasikeitė naujaisiais laikais, kada tautodailininkai ėmėsi kurti įvairias siužetines kompozicijas, kurias įkvėpė pasakos ar legendos, pavyzdžiui, plačiai žinoma legenda apie Vilniaus įkūrimą. Šią legendą puikiai iliustruoja kaukiančio geležinio vilko, simbolizuojančio būsimą Vilniaus šlovę, atvaizdas. Geležinio ar varinio vilko motyvas gerai žinomas ir mūsų tautosakoje. [Iš straipsnio, p. 20]Reikšminiai žodžiai: Eufemistiniai pavadinimai; Eufemizmas; Tautosaka; Frazeologizmas; Konotacijos; Vilkas; Vilko pavadinimai; Connotations; Euphemism; Euphemistic names; Folklore; Names of wolf; Phraseologism; Wolf.

ISSN:
1392-8198
Related Publications:
  • Dvaro samprata lietuvio pasaulėvaizdyje / Marius Smetona, Agnė Lisauskaitė, Greta Mierkytė, Ieva Vaitkutė. Tautosakos darbai 2019, 57, p. 54-75.
  • Juodoji knyga / surinko Jonas Basanavičius ; [sudarė Kostas Aleksynas ; parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka ; įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka]. Vilnius : Petro ofsetas, 2004. 681 p.
  • Lietuvių asmenvardžiai = Lithuanian personal names / Zigmas Zinkevičius. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. 839 p.
  • Lietuvių etnologija / Pranė Dundulienė. Vilnius : Mokslas, 1991. 406 p.
  • Lietuvių patarlės ir priežodžiai / sistemos autorius ir leidinio vadovas Kazys Grigas. Vilnius : Petro ofsetas, 2000-. t. (927, 830, 755, 726 p.).
  • Perprasti ŽVĖRĮ / Silvija Papaurėlytė-Klovienė. Wartości w językowym obrazie świata Litwinów i Polaków. 3, Przeszłość i współczesność w języku i kulturze / opracovały: Kristina Rutkovska, Stanisława Niebrzegowska-Bartmińska. Krakow, Vilnius : Księgarnia Akademicka, 2022. P. 187-202.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/81361
Updated:
2020-04-18 07:37:23
Metrics:
Views: 44    Downloads: 9
Export: