Kaimo mokyklos socioedukacinis vaidmuo: istorija ir dabartis

LTAtkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, visuomenė pajuto demokratijos ir laisvės skonį. Tuo pačiu žymiai pasikeitė politinės, ekonominės, kultūrinės, socialinės gyvenimo sąlygos. Tai apsunkino gyventojų būtį ir buitį, o labiausiai šeimos ir vaikų sėkmingą socializaciją. Šioje situacijoje švietimo sistema turėtų atitikti įvairius gyvenimo aspektus nuolat kintančiomis sąlygomis. Kaimo mokykla yra viena ir svarbiausių socialinių institucijų, kurioje jaunuoliams ir visuomenei suteikiama galimybė mokytis ir integruotis į visuomeninius gyvenimo procesus bei aktyviai juose dalyvauti. Lietuvos vykdomos švietimo reformos dokumentuose akcentuojama, kad mokykla turėtų padėti individui atsiskleisti socialinėje ir kultūrinėje erdvėje, brandinti ugdytinio kultūrinę savimonę ir nuostatą, kad jis būtų ne vien gimtosios kultūros vartotojas, bet ir jos kūrėjas, atsakingas už šalies raidą ir identiteto išsaugojimą. Siekiant šių tikslų, reikia žinoti, kokie veiksniai sąlygoja socializacijos procesą, kokios problemos egzistuoja ne tik mieste, bet ir kaime, kaip gali jas padėti išspręsti ugdymo institucija. Šiame straipsnyje, remiantis tarpukario ir šių dienų Lietuvos žiniasklaidos šaltiniais, vyriausybės dokumentais, siekiama parodyti kaimo mokyklos kaip kultūros židinio edukacinį-socialinį vaidmenį skirtingomis istorinėmis ir politinėmis sąlygomis. Straipsnyje bendrais bruožais paliečiamos šiuolaikinės kaimo socialinės raidos problemos, infrastruktūra, pateikiami žvalgomojo tyrimo, atlikto Skuodo rajono trijose pagrindinėse mokyklose rezultatai, leidę išryškinti šiuolaikinio kaimo mokyklos vaidmens vaikų socialiniam ugdymui tendencijas.

ENAfter the restoration of independence in Lithuania, the Lithuanian society felt the taste of democracy and freedom. At the same time political, economical, cultural and social conditions of life changed as well. These changes brought difficulties to the people’s being and their lives, and the hardest results of these influences were noticed in the socialization of families and children. In this situation educational system should match various aspects of changing life. The country school is one of the most significant institutions, where the youth and the whole society are offered a possibility to learn and be integrated into the society’s life where a person can actively participate in the developmental processes. The official documents of the Lithuanian educational reform accentuate the role of school in helping an individual to develop in the social and cultural spaces, to cultivate the cultural selfawareness and dispositions in order to develop not only as users, but also creators, who are responsible for the country’s development and who support cultural identity. To achieve these goals, it is necessary to know what reasons condition the process of socialization, what problems exist not only in the city, but in the country as well; how they can be solved by educational institutions. On the basis of the sources of the present mass media in Lithuania and the same of the governmental documents the article strives to emphasise the educational-social role of the country school as a cultural center in different historical and political conditions. The article presents generally the problems of the preset social development of the country and its infrastructure. The results of the pilot investigation, performed at 3 basic schools in Skuodas region, helped to distinguish the influence of the preset country school on the tendencies of social education.The article consist from those 6 parts: 1. Socio-educational role of the school in the documents on educational reform; 2. Problems of the country’s social development and the ways of their solution; 3. Socio-educational problems the country school in the mass media of Lithuania between the Wars; 4. Socio-educational problems the country school in the mass media of Lithuania in our days; 5. Social infrastructure of the country; 6. Description of the Pilot investigation.