LTStraipsnyje aptariama Alvino Tofflerio koncepcija, išdėstyta jo antrojoje trilogijos knygoje „Trečioji banga“, parašytoje daugiau kaip prieš 20 metų. Tačiau minimo autoriaus prognostika skamba šiandien įtikinamai ir aktualiai, nes jis apčiuopė tuos esminius mūsų civilizacijos bruožus, kurie teikia pasitikėjimo prognostikos galimybėmis. Būtent tai ir paliudijo pastarųjų dviejų dešimtmečių įvykiai, knygoje pakankamai tiksliai nuspėti. Be to, niekas iki šiol nepaskelbė geriau pagrįstos būsimų įvykių interpretacijos. A. Tofflerio prognostikos ypatybę galima nusakyti trumpai: ieškoti bręstančių pagrindinėse žmogaus veiklos srityse problemų ir stengtis jas išskirti. Tiesa, A. Toffleris savo veiklą vadina „praktologija“, nes jo metodas siekia konstruoti realios ateities modelį, paremtą praktinių žinių analize. Ši analizė atskleidžia artėjančius fundamentalius pokyčius, kylančius iš radikaliai kintančių technologijos galimybių. Knygos tekste kyla galingas technologinis lūžis - Trečioji banga, atnešanti supertechnologijos civilizaciją. Prieš tai įvykę du lūžiai sukūrė pagrindus agrarinei (Pirmoji banga) ir industrinei (Antroji banga) civilizacijų raidai. Minimos dvi technologinės revoliucijos tarsi milžiniškos cunamio bangos, griaudamos stabilią žmonijos sandarą, paruošė prielaidas trečiajame tūkstantmetyje formuotis globaliai įsigalinčiai aukštųjų technologijų supercivilizacijai, kuri privers iš esmės keisti socialines, politines, ūkines, finansines struktūras (p. 93).