Ką byloja visuotina globalizacija - mokslo istoriko požiūriu
LTEsame trečiojo tūkstantmečio ir globalios informacinių technologijų eros pradžios liudininkai, atsidūrę naujų problemų sūkuryje. Šiandien mums jau aišku, kad vienu metu su intensyvia globalizacija, kuri apima politinių, socialinių, finansinių reikalų sritis, vyksta lokalizacija, besireiškianti kaip vietinių regionų autonomizavimo siekis ir jų vaidmens sureikšminimas. Šios alternatyvios tendencijos - tai telekomunikacinių tinklų raidos ir skausmingo informacinės visuomenės formavimosi pasekmė. Šiuo aspektu bandysime aptarti temą, pradėdami nuo kertinių sąvokų. Aptarimo kontekste globalizacijos sąvoka skirta nusakyti siekį kurti bendrą pasaulinę bendravimo ir valdymo sistemą. Mūsų dienų pagrindinė globalizacijos varomoji jėga - sparti informacinių technologijų raida ir plėtra, šalinant tarpvalstybinių sienų užtvaras ir atveriant plačias galimybes nevaržomam kapitalo bei finansinių sandorių proveržiui visomis kryptimis. Globalizacija, ignoruodama istoriškai susiklosčiusias humanistines vertybes, į pirmą planą iškėlė pelną, naudą kaip globalias elgsenos ir veiklos vertybes (p. 8).
