Dailės moterys XX amžiaus pradžios Vilniuje

LTStraipsnyje pateikiama bendra apžvalga, atskleidžianti dailininkių studijas ir jų biografijas. XX a. pr. kuriančios moterys nebuvo toks įprastas reiškinys kaip šiandien. Tą sąlygojo nelengvas pasirinkimas tarp šeimos bei kūrybos ir aplinkinių nepritarimas ar neigiamas požiūris į šį fenomeną. Dauguma kuriančių moterų buvo kilusios iš dvarininkų sluoksnio, savo darbus jos eksponavo Vilniaus dailės parodose. Piešimo pradmenys buvo dėstomi gimnazijose, specializuota dailės mokykla Vilniuje įsteigta dar 1866 m., į ją buvo priimami abiejų lyčių atstovai, tačiau užsiėmimai vyko atskirai. XIX a. pab.-XX a. pr. Vilniuje atsirado privačių meninių dirbtuvių, skirtų vien moterims (viena pirmųjų tokias dirbtuves įkūrė dekoratyvinės dailės specialistė Marija Herbut-Hejbovičiūtė). Vėliau „grynosios“ dailės kursus moterims Vilniuje įkūrė Elena Römerytė, kartu su ja dėstė dailininkė Eleonora Spleszynska-Onichimowska, pasižymėjusi jausminga tapyba. Vilniuje taip pat dirbo Liucija Balzukevičiūtė, Bronislava Lukaševičiūtė, Sofija Dembovskytė-Römerienė, Eugenija Senkevičiūtė-Pšialgauskienė, fotografo Stanislawo Filiberto Fleury duktė Vaclava Fleury. Be šių lenkiškojo Vilniaus dailininkių parodose dalyvavo ir rusų dailininkės, viena jų – ekspresionistė Mariana Veriovkina. Moterys taip pat buvo aktyvios dailės parodų kritikės periodinėje spaudoje.Reikšminiai žodžiai: Vilniaus dailė; Moterų dailė; Stabrauskienė, J.; Romerytė, E.; Balzukevičiūtė, L.; Vilnius art at the first part of the 20th; Women artists; J. Stabrowska; H. Romer; L. Balzukiewiczowna; B. Lukasziewiczowna; Z. Dembowska-Romer; M. Verefkin.

ENThe article presents a general overview revealing studies of female artists and their biographies. In the beginning of XX c. creative women were a much bigger rarity than today. This circumstance was underlined by a difficult choice between family and creative career and discouragement or negative attitudes towards the phenomenon exhibited by surrounding people. The majority of creative women came from the class of landowners; they exhibited their works in Vilnius art exhibitions. Art basics were taught at gymnasiums, specialized art school was established in Vilnius back in 1866; students of both genders could enroll in the school, but classes were conducted separately. At the end of XIX c. – beginning of XX c., in Vilnius, there appeared private artistic studios designed especially for women (one of the first ones to establish such studio was a professional in decorative art Marija Herbut-Hejbovičiūtė). Later, “pure” art courses for women were organized in Vilnius by Elena Römerytė, she taught classes together with a painter Eleonora Spleszynska-Onichimowska, who was famous for sensual painting. In Vilnius, there also worked Liucija Balzukevičiūtė, Bronislava Lukaševičiūtė, Sofija Dembovskytė-Römerienė, Eugenija Senkevičiūtė-Pšialgauskienė, the daughter of photographer Stanislaw Filibert Fleury - Vaclava Fleury. Apart from these artists, art exhibitions of Polish Vilnius also included Russian painters, one of them was expressionist Mariana Veriovkina. Women were also active critics of art exhibitions in the regular press.