Udział Tatarów litewsko-polskich w powstaniu kościuszkowskim

LTLietuvos – Lenkijos totorių istorija yra nemažai tyrinėta. Vis dėlto iki šiol nėra atskiros monografijos, skirtos totorių dalyvavimui XVIII a. antrosios pusės Žečpospolitos karuose ginant jos suverenumą, įskaitant Kosciuškos sukilimą. Šiai problematikai skirtame straipsnyje remiamasi publikuotais šaltiniais, susisteminant medžiagą apie totorius – Kosciuškos sukilimo dalyvius. Jų karinės pastangos sukilime buvo ženklios, jei žiūrėtume visus karinius dalinius, kuriuose totoriai kariavo. Atskiruose pulkuose totoriai sudarė 40–50% karininkų, o kai kuriuose – net 60–70%. Daugiausiai dėmesio skiriama dviem totorių kariškiams. Tai, visų pirma, generolas Juzefas Bielakas (Józef Bielak, 1741–1794), kavaleristas, LDK priešakinės gynybos 4-ojo pulko vadas. Iš kitų totorių – vadų, nusipelniusių karininkų, kovojusių ginant Žečpospolitos nepriklausomybę, tai tik keletas susilaukė šaltiniais paremtų straipsnių ar biografinių pastabų. Pirmoje eilėje čia galima paminėti Jokūbą Azulevičių (Jakub Azulewicz, 1731 ar 1745–1794), vadovavusį priešakinės gynybos 6-ajam pulkui. Straipsnyje, be to, minimi žymesni totorių kariškiai: Jakub Tuhan Murza Baranowski; Abraham Reyzewski; Józef Kryczyński; Mustafa Baranowski; Jan Achmatowicz; Stefan Achmatowicz; Gazey Ułan; Mustafa Szumski ir kt. Kadangi totorių buvo daugelyje karinių dalinių, tai jų dalyvavimas atskleidžiamas parodant tų dalinių kovas, išskiriant pasižymėjusius totorius. Žvelgiant plačiau, neapsiribojant vien kariškiais, tai beveik visi Lietuvos – Lenkijos totoriai Kosciuškos sukilimą palaikė.