Etnokultūrinio kraštovaizdžio paveldo problema
LT„Straipsnyje aptariamos kai kurių terminų sampratos, paveldosauginių interesų objekto nustatymo bei saugotinų etnokultūrinių vertybių identifikavimo, vertinimo, apskaitos, funkcionavimo užtikrinimo ir išsaugojimo klausimai naujomis politinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis kaimo plėtros aplinkybėmis.“ „Etninės kultūros nekilnojamasis paveldas yra kaimo bendruomenių ūkinės, socialinės, kultūrinės veiklos atspindys, tiesiogiai susijęs su supančia ir besikeičiančia socialine bei gamtine aplinka ir visas teritorijų planavimo bei gyvenviečių projektavimo ir tvarkymo darbais. <…>Istoriškai susiklosčiusi kaimo kraštovaizdį, kaip saugotiną etnosociokultūrinį reiškinį, būtina integruoti į visų kraštotvarkinių priemonių arsenalą ir į visus strateginio bei teritorinio planavimo lygmenis rūšis kaip socialinės, kultūrinės, ekonominės plėtros politikos dalį. Saugant ir puoselėjant etninės kultūros paveldą, šiandieninę kultūros ir gamtos paveldo apsaugos prioritetinę nuostatą, orientuotą pagal principą – „saugoti draudžiant“, būtina keisti principu – „saugoti naudojant ir tvarkant“. Pavienių etnografinių vertybių apskaitą būtina papildyti išskirtinėmis etnokultūrinio kraštovaizdžio vietovėmis, o jų apsaugą – teritorinės apsaugos formomis, subalansuojančiomis apsaugos ir plėtros proporcijas bei suderinančiomis autento ir inovacijų priešpriešas.“.Reikšminiai žodžiai: Etninė kultūra; Etnokultūrinis kraštovaizdis; Etnografinis kaimas; Paveldosauga; Ethnic culture; Landscape; Ethnographic village; Heritage.
ENThe article analyses conceptions of some definitions in line with issues for establishment objects as heritage protection and identification, assessment, reporting, functioning guarantee and preservation of protected ethno-cultural values under new political, social and economical circumstances of rural development. Immovable heritage of ethic culture is refection of economic social and cultural activity of rural community directly related with volatile social and natural environment and works of territory planning and projecting of settlements. <…>Historically developed rural landscape, as ethnosociocultural phenomena, subject to protection must be involved in arsenal of all measures of town and country planning and in all levels of strategic and territorial planning as a part of policy of social, cultural and economical development. By protecting and cherishing heritage of folk culture, priority of current protection of cultural and natural heritage, based on the principle “To protect under prohibition” it is necessary to replaced to the principle “to protect in exploitation and arranging”. It is necessary to supplement single ethnographic values with exclusive places of landscape and their protection with forms of territorial protection, balancing proportion of protection and development as well as concerting oppositions of authentic features and innovations.
