LTStraipsnyje aptariamas XVIII-XX a. Lietuvos katalikų bažnyčių liturginėse apeigose naudotas reikmuo – umbrakulis (lot. umbraculum – pavėnė, skėtis). Tai nelabai didelis iki 150 cm aukščio paravanas, padarytas iš perregimo audinio arba tiulio, gazo, išsiuvinėto šilkiniais ir/arba aukso bei sidabro siūlais, aprėmintas drožinėtais ir pakeltais ant postamento rėmais. Tokio paravano paskirtis – pridengti altoriaus tabernakulyje esančią monstranciją su Švč. Sakramentu tuo metu, kai jo garbinimui skirtose pamaldose būna atliekami kiti maldingumo veiksmai. Vykdant II-jo Vatikano Susirinkimo inicijuotą Bažnyčios vidaus gyvenimo ir veiklos reformą, kuri palietė ir apeigų atlikimo tvarką bei dekorą, umbrakulis, kaip ir kai kurie kiti pamaldų reikmenys, nebeteko savo pritaikymo, tačiau vertintinas kaip taikomojo meno kūrinys, turintis estetinę bei istorinę vertę. Remdamasi archyvinių dokumentų aprašymais, straipsnio autorė apibūdina seniausius, sunykusius, sunaikintus arba išgrobstytus Vilniaus katedros, kai kurių kitų Lietuvos bažnyčių umbrakulius. Aptariami ir išlikusieji, saugomi įvairių bažnyčių bei muziejų fonduose dirbiniai, juose pavaizduoti simboliniai bei puošybiniai motyvai, kompozicijos, kolorito, formų traktavimo ypatybės ir kita. Pažymėta umbrakulių kompozicinė darna ir harmoningumas, dekoratyvumas, umbrakulius kūrusiųjų meistrų estetinis skonis, tai yra visa, kas teikia šiems kūriniams meninę bei išliekamąją vertę ir skatina juos saugoti. Straipsnis iliustruotas išlikusių, Lietuvos muziejuose ir kai kuriose bažnyčiose augomų umbrakulių fotonuotraukomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Katalikų Bažnyčia; Menas sakralinis; Umbrakuliai; Liturginiai reikmenys; Lietuvos religinis menas; An umbraculum; A liturgical appliance.
ENThe article discusses the attribute used in liturgical services in Lithuanian Catholic churches in the 18th-20th century – umbraculum (arbour, umbrella). This is a rather small screen up to 150 cm high made of transparent fabric or tulle, gauze embroidered with a silk and/or golden and silver thread, framed in carved and lifted frame on a pedestal. The purpose of this screen is to cover the monstrance with the Holy Sacrament placed in the tabernacle of the altar when other piety actions are performed during the service devoted to its veneration. In carrying out the reform of the internal life and activity of the Church initiated by the Second Meeting of the Vatican, which affected the procedure and décor of performing the rituals, the umbraculum, like other attributes of the services lost its purpose, however, it is treated as a creative work of applied art, which has an aesthetic and historical value. On the basis of the description of archival data, the author of the article characterises the oldest, decayed, destroyed or plundered umbracula of Vilnius Cathedral and some other churches of Lithuania. The discussed and existing articles are kept in the stores of different churches and museums, they represent symbolic and decoration motifs, compositions, peculiarities of colouring, etc. Compositional harmony, decorative nature of umbracula and the aesthetic taste of masters who created them must be noted, i.e., everything that renders an artistic and lasting value to these works of art and encourages their preservation. The article is illustrated with photographs of umbracula that have survived in Lithuanian museums and some churches.