Ludwig Zimmerle und Litauen
LTL. Cimerlė (Ludwig Zimmerle, 1867–1925) 1918 m. pabaigoje – 1919 m. tapo pagrindiniu vokiečių atstovu Lietuvoje, Vokietijos Reicho generaliniu įgaliotiniu. Jis, turėjęs teisininko išsilavinimą, privalėjo koordinuoti Vokietijos kariuomenės atsitraukimą iš okupuotos Lietuvos ir valdžios funkcijų perdavimą vietinėms institucijoms. Tai istoriografijoje žinoma, jis paminimas, tačiau tik fragmentiškai, realiai tai yra primiršta asmenybė. Straipsnyje, nemažai remiantis archyviniais duomenimis iš Vokietijos, duodami rišliai parašyti L. Cimerlės biografijos duomenys, atskleidžiant visą jo tarnybinę karjerą, ypatingą dėmesį skiriant jo veiklos Lietuvoje etapui, vokiečių skaitytojams kartu suteikiant elementarių žinių apie Lietuvą ir jos istoriją, o taip pat Lietuvos Tarybos veiklą ir santykius su vokiečiais, remiantis jau ir Vokietijos Užsienio reikalų žinybos Politinio archyvo medžiaga. Yra pateikiama ir portretinė L. Cimerlės fotografija, o taip pat dar trejetas nuotraukų. L. Cimerlė liko savo poste iki Vokietijos diplomatinės atstovybės įkūrimo Kaune, kur 1920 m. sausio 13 d. jai vadovauti pradėjo Fricas Šionbergas (Fritz Schönberg) kaip reikalų patikėtinis. L. Cimerlė grįžo į Vokietiją, kur dirbo Reicho Teisingumo ministerijoje, o nuo 1923 m. buvo Reicho teismo Leipcige Senato prezidentas. Mirė 1925 m. gruodžio 3 d. sanatorijoje. Straipsnio gale primenama tolesnė Lietuvos istorija. Pažymima, kad VFR vyriausybė nepripažino Lietuvos sovietinės okupacijos ir aneksijos. Dėl to 1991 m. rugpjūčio 28 d. Vokietija atkūrė diplomatinius santykius be pakartotinio Lietuvos pripažinimo.
