Operos vaidykla: steigimo aplinkybės

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Operos vaidykla: steigimo aplinkybės
Alternative Title:
Few nuances about the establishment of the Lithuanian national opera
In the Book:
Keywords:
LT
Lietuvių Operos steigimas; Juozas Tallat-Kelpša; Kipras Petrauskas; Aleksandras Kačanauskas; "Birutė"; "Traviata".
EN
Founding of the Lithuanian Opera; Juozas Tallat-Kelpša; Kipras Petrauskas; Aleksandras Kačanauskas; "Birutė"; "La traviata".
Summary / Abstract:

LTGiuseppe’s Verdi „Traviatos“ premjera 1920 m. gruodžio 31 d. prasidėjo šiandieninio Nacionalinio operos ir baleto teatro istorija. Caro valdžiai 1904 m. gegužę panaikinus lietuvių spaudos ir kalbos viešo vartojimo draudimų, kultūros gyvenimas nepaprastai išsiplėtė (koncertai, dramos vaidinimai, dailės parodos ir kt.). Susibūrė daugybė chorų, steigėsi meno, kultūros, mokslo, visuomeninės draugijos, politinės partijos. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Juozo Naujalio, Česlovo Sasnausko, Miko Petrausko kūrybos dėka susidarė lietuvių tautinės muzikos mokykla. Būta ir operos kūrybos siekių (Maironio libretas „Kame išganymas“ (1895), Vydūno ir jo brolio Vilhelmo Storastos, paskiau Čiurlionio ir Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės, deja, vos pradėta operų kūryba). 1906 m. Vilniuje parodyta Miko Petrausko ir dramaturgo Gabrieliaus Landsbergio opera „Birutė“ buvo šio žanro kūrybos siekius įkūnijęs pirmasis pavyzdys. Kita vertus, nuo 1895 m. operų muzikos būdavo Tilžės lietuvių koncertų programose, o Sankt Peterburgo lietuvių savišalpos draugijai gavus leidimą surengti vieną kitą viešą vakarą, juose dainavo Vakarų Europos ir Sankt Peterburgo teatruose pagarsėjusi Evelina Sirvydaitė-Sonchi, konservatorijoje dar studijavęs Sasnauskas, į lietuvių koncertus buvo kviečiamos rusų operos žvaigždės. Ilgainiui išaugo stiprių dainininkų karta (pvz., Kipras Petrauskas buvo Peterburgo Marijos teatro, Liudvika Sipavičūtė, Juozas Babravičius - Maskvos teatrų solistai), profesinei operos scenai reikalingų dailininkų, režisierių. Operos vaidyklos atidarymas tapo šio kultūrinio sąjūdžio kulminacija.Būsimasis Valstybės teatras su dviem savaitėm anksčiau premjerą parengusia dramos trupe gražiai vadintas Operos ir dramos vaidykla. Jo steigimą ir veiklą akademinė teatrologija yra nagrinėjusi ne sykį. Tačiau kai kurie jos tarpsniai Nepriklausomybės laikais dar nenagrinėti, o visuomenėje pasitaiko riboto, kartais klaidingo Operos steigimo aplinkybių bei paskatų supratimo. Straipsnyje remiamasi archyvų ir ano meto spaudos duomenimis. [Iš leidinio]

ENWith the first performance of La Traviata by Giuseppe Verdi on 31st December 1920, the history of the contemporary Lithuanian National Opera and Ballet Theatre began. In May 1904, the Tsarist ban on the use of Lithuanian in public and the press was lifted (it had lasted for 40 years). Cultural life began to flourish in the country and Lithuanian communities elsewhere (concerts, drama performances, art exhibitions, etc.); numerous choirs were formed, art, culture, science societies as well as political parties were founded. Thanks to the creative activity of composers (Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Juozas Naujalis, Česlovas Sasnauskas, Mikas Petrauskas), national Lithuanian music came into being. Aspirations for opera emerged as well (the libretto Where is Salvation by Maironis (1895), the first bars of operas by the dramatist Vydūnas and his brother, and - a bit later - by Čiurlionis and his wife). The first Lithuanian opera, Birutė by the dramatist Gabrielius Landsbergis and Mikas Petrauskas was premiered in 1906 in Vilnius. On the other hand, opera music had been included in concert programmes of the Lithuannians in Tilsit since 1895. At that time the mutual aid society of Lithuanians in Saint-Petersburg received permission to hold the so-called Lithuanian soirees (concerts and drama performances); Evelina Sirvydaitė-Sonchi, the former soloist of the Western and Saint-Petersburg opera houses and Česlovas Sasnauskas (still a conservatory student) were among first participants; Russian opera stars were also invited to sing at the soirees.A new generation of talented opera singers (as well as of other musicians, stage directors, designers etc.) in time arose (for example, Kipras Petrauskas was a leading soloist of the Saint- Petersburg Mariinsky opera; Liudvika Sipavičiūtė and Juozas Babravičius were leading soloists of Moscow opera theatres). On 16th February 1918, the Council of Lithuania proclaimed the Act of Reinstating the Independence of Lithuania. The development of art culture became the concern of state institutions. However, independence was in the need of defence by arms. Vilnius and a part of eastern Lithuania was occupied by Poland between 1920 and 1939. Cultural life was also forced to be concentrated in Kaunas, the temporary capital. The premiere of La Traviata was the culmination of the activities mentioned above. The history of the national opera art was constantly under scrutiny in the academic historiography. However, different phases of history have not been comprehensively researched by contemporary scholars, scanty or even erroneous opinions on some subjects may be heard. The present investigation is based on archive data and information in the press of those times. [From the publication]

ISBN:
9789955679028
Related Publications:
  • Lietuvių teatro istorija. Kn. 1, 1929-1935 / sudarytoja Audronė Girdzijauskaitė. Vilnius : Gervelė, 2000. 455 p.
  • Lietuvos muzikos istorija. Kn. 1, Tautinio atgimimo metai, 1883-1918 / sudarytoja ir ats. redaktorė Dana Palionytė-Banevičienė. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2002. 481 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/78846
Updated:
2019-09-09 15:23:36
Metrics:
Views: 29
Export: