LTŠiandienos visuomenė mokyklai ir istorijos mokymui kelia naujus reikalavimus. Ji tikisi, kad mokykla atliks ne vien žinių perdavimo jaunajai kartai funkciją, bet ugdys moksleivių socialinius įgūdžius. Įvairios tarptautinės organizacijos, kaip antai: JTO, Europos sąjunga, Europos Taryba, šalių vyriausybės, yra parengę bei įgyvendina įvairias socialinės integracijos programas. Daugelio socialinės integracijos programų tikslas - skirtingų etninių, socialinių grupių, gyvenančių vienoje valstybėje, konsolidacija į politinę tautą. Tikimasi, kad sėkmingos socialinės programos galės užtikrinti stabilią socialinę raidą greitos globalizacijos laikotarpiu. Socialinės integracijos priemonėmis ir įrankiais tampa kalbų mokymasis, informacinių komunikavimo priemonių naudojimas. Žmonių bendravimas kibernetinėje erdvėje pamažu tampa mokslinių tyrimų objektu. Užsienio mokslininkai, atlikdami kokybinius socialinės integracijos tyrimus, atskleidžia tendencijas, leidžiančias teigti, kad bendravimas kibernetinėje erdvėje, pamažu keičia tradicinius bendravimo būdus tarp žmonių. Visuomenės raida kelia naujus iššūkius istorijos mokymui. Europos Taryba yra įsitikinusi, kad istorijos mokymas gali ženkliai padėti jauniems žmonėms kuriant ateities Europą tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo dvasioje, įgyvendinant tolerantišką, pliuralistinį požiūrį į demokratinį pilietiškumą (p. 15).