Lithuanian actors’ studio in Moscow: a tool of soviet indoctrination

LTStraipsnyje pristatomos sovietinio režimo strategijos, kurios buvo naudojamos siekiant kolonizuoti nepriklausomą valstybę ir indoktrinuoti Lietuvos pokario menininkus 1947–1952 metais, siekiant politinių tikslų. Pirmoji strategija buvo susijusi su naujosios sovietinės dramaturgijos įtvirtinimu teatruose, tačiau ji, lyginant su antrąja, nepasiteisino. Antroji buvo skirta jaunų menininkų indoktrinacijai, išsiunčiant juos mokytis į Rusijos teatro meno institutą Maskvoje, kitaip vadinamą GITIS. Remiantis aktorių Birutės Raubaitės ir Leonardo Zelčiaus interviu bei režisierės Aurelijos Ragauskaitės atsiminimais, straipsnyje atskleidžiama, kokiomis konkrečiai priemonėmis buvo indoktrinuojami būsimieji Lietuvos aktoriai. Svarbiausią vaidmenį, siekiant paversti aktorius režimo propaguotojais, vaidino mokymo metodai. Kaip atskleidė tyrimas, Stanislavskio metodas buvo veiksmingiausias, siekiant paveikti jauno žmogaus sąmonę ir paversti jį socialistinio realizmo meno propaguotoju. Remiantis Davido Brandenbergerio and Hannah Arendt teorinėmis įžvalgomis, straipsnyje atskleidžiama, kaip naudodama politines kalbas, meną, priešakines kultūros organizacijas propaganda manipuliavo emocijomis ir įtvirtino totalitarinį režimą. Reikšminiai žodžiai: Lietuvos sovietinis teatras, sovietinė indoktrinacija, propaganda, sovietinė ideologija, postkolonializmas, Lietuvių aktorių studija, Rusijos teatro meno institutas (GITIS).

ENThe article presents the strategies of the soviet regime that were used to colonise Lithuania and to politically indoctrinate Lithuanian post-war artists from 1947 to 1952. The first strategy was related to the establishment of new soviet drama in theatres, but it proved less effective compared to the second one, that is the indoctrination of young artists by sending them to study at the Russian Institute of Theatre Arts in Moscow (also known as GITIS). Based on interviews with actors Birutė Raubaitė and Leonardas Zelčius, as well as the memories of stage director Aurelija Ragauskaitė, the article reveals the specific methods used to indoctrinate future Lithuanian actors. The teaching methods played a crucial role in turning actors into promoters of the regime. As revealed by the study, the Stanislavski method was the most effective in influencing the consciousness of young actors, they became proponents of socialist realism art. Based on the theoretical insights of David Brandenberger and Hannah Arendt, the article reveals how, using political speeches, art, front organisations, propaganda manipulated emotions and solidified the totalitarian regime. Keywords: Lithuanian soviet theatre, soviet indoctrination, propaganda, soviet ideology, postcolonial, Lithuanian actor studio, Russian Institute of Theatre Arts (GITIS).

• Baltic postcolonialism.. Amsterdam ; Rodopi, 2006. vii, 464 p.
• Įrėminta tapatybė: Lietuvos rašytojai tautų draugystės imperijoje. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. 472 p.
• Lietuvos kultūra sovietinės ideologijos nelaisvėje, 1940-1990: dokumentų rinkinys. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2005. 488 p.