Katalikiškasis religingumas ir liaudiškojo pamaldumo praktikos : ugdymo aspektai

LTŠi monografija yra disertacinio tyrimo rezultatas, apibendrinantis atliktų tyrimų teorinius ir empirinius duomenis. Tai pakoreguota ir papildyta disertacijos „Katalikiškojo religingumo ugdymas liaudiškojo pamaldumo praktikomis ankstyvojoje jaunystėje“ medžiaga. Disertacija rengta 2008-2014 metais Klaipėdos universiteto Edukologijos doktorantūroje ir apginta Klaipėdos universiteto Edukologijos mokslo krypties gynimo tarybos posėdyje 2014 m. balandžio 25 d. Mokslinės literatūros, dokumentų analizė parodė, kad šiandien tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje religijos, religingumo ugdymo aktualumas moksliniu ir praktiniu socialiniu-kultūriniu aspektais nemažėja. Religijos ir religingumo ugdymo pamatai grindžiami pastaraisiais metais publikuotais įvairių sričių pasaulio mokslininkų darbais. Problema tyrinėjama įvairiais aspektais (teologijos, filosofijos, psichologijos, sociologijos, edukologijos ir kt.) užsienio bei Lietuvos mokslininkų darbuose. Pripažįstama: svarbu rūpintis tuo, kad globalizacijos apimta visuomenė šiandien neprarastų tradicinės tautinės kultūros elementų, o religija ir toliau išliktų reikšminga visuomeniniame, ypač jaunų žmonių, gyvenime, būtų veiksni tiek tradicinės, tiek ir moderniosios visuomenės socialinėje, politinėje, kultūrinėje srityse (Ratzinger, Balthasar, Rahner, 2008; Libiszowska-Zoltkowska, 2007; Kreeft, 2011; Ricouer, 2001; Girnius, 2011; Kuzmickas, 2003; Jovaiša, 2009 ir kt.). Kartu galima teigti, kad šiandien egzistuoja mokslui aktuali problema: katalikiškojo religingumo ugdymas ankstyvojoje jaunystėje liaudiškojo pamaldumo praktikomis, čia būtini veiksmingi teoriniai ir empiriniai sprendimai.Praktinis problemos aktualumas grindžiamas ir socialiniu lygmeniu: šiandienos visuomenės formuojamais naujais ugdymo tikslais, besikeičiančiomis politinėmis-sociokultūrinėmis sąlygomis, nauja ugdymo institucijų sistema, jų funkcionavimo pokyčiais. Tačiau konkrečių empirinių tyrimų šia tematika pasigendama. Nepakankamai išryškintos problemos, susijusios su religinės-etninės muzikinės kultūros paveldu, nėra darbų, kur būtų analizuojamas katalikiškojo religingumo ugdymas ankstyvojoje jaunystėje liaudiškojo pamaldumo praktikų aspektais. Šio tyrimo objektas - katalikiškojo religingumo ir liaudiškojo pamaldumo praktikų ugdomieji aspektai. Monografijoje siekiama atskleisti katalikiškojo religingumo raiškos ankstyvojoje jaunystėje tendencijas, jo ypatumus, pagrįsti liaudiškojo pamaldumo praktikų teigiamą poveikį katalikiškajam religingumui ankstyvojoje jaunystėje ir atsakyti į šiam tyrimui keliamus probleminius klausimus: kokiu teoriniu pagrindu reikia remtis, nustatant katalikiškojo religingumo raiškos empirinius požymius ir jo ugdymui įtaką darančius veiksnius? Kokiu diagnostiniu instrumentu galima ištirti katalikiškąjį religingumą? Kaip ir kokią įtaką katalikiškajam religingumui ankstyvojoje jaunystėje gali daryti liaudiškojo pamaldumo praktikos ir kiek šią įtaką galima paveikti? Monografiją sudaro įvadas, trys dalys, sąvokų žodynas, literatūros sąrašas, santraukos anglų, lenkų, italų, ispanų kalbomis. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Religija; Katalikiškasis religingumas; Ugdymas; Mokymas; Krikščioniškasis auklėjimas; Pamaldumas; Liaudiškojo pamaldumo praktikos; Muzikinė raiška; Tyrimai; Religion; Catholic religiosity; Education; Christian education; Piety; Practices of popular piety; Musical expression; Research.

ENRecently foreign and Lithuanian scientists have increased consideration on issues of religion and religiosity. It is admitted the importance to take care of the fact that society under influence of globalization would not lose elements of national and traditional culture and religion would remain significant in public life, especially of young people, and would be influent in social, political and cultural spheres of both traditional and modern society (Ratzinger, Balthasar, Rahner, 2008; Libiszowska-Žoltkowska, 2007; Kreeft, 2011; Ricouer, 2001; Girnius, 2011; Kuzmickas, 2003; Jovaiša, 2009; Aramavi- čiūtė, 1998; Tijūnėlienė, 2000; etc.). [...] The analysis of scientific literature and the documents shows that nowadays both in Lithuania and all over the world relevance of religion and education of religiosity is increasing on practical socio-cultural as well as scientific aspects. Studies on phenomenon of religion and religiosity are mainly completed on theoretical aspects: philosophical, theological, educational, sociological, psychological, ethnological, however there is a lack of a specific empirical research on education of Catholic religiosity. Issues associated with Catholic religiosity and religious-ethnic musical cultural heritage are studied insufficiently, there is no study on education of religiosity through practices of popular piety. Hereinabove consirered theoretical and empirical conditions of the issues on education of Catholic religiosity in early youth through practices of popular piety suggest that the subject is complex, multidimensional, specific and not widely studied.Insufficiency of study on education of Catholic religiosity on aspect of education science is reasoned by the fact that the concept of Catholic religiosity and the structural parameters are not defined; concept of practices of Catholic popular piety and forms of musical expression are not defined theoretically as well; lack of research instruments to measure adolescents’ Catholic religiosity of and influence of practices on them. This leads to formulation of the research issues: what is the theoretical framework to define empirical characteristics of expression of Catholic religiosity and factors influencing the education? What diagnostic instrument can be used to study Catholic religiosity? How can practices of popular piety influence and, in which extent, on Catholic religiosity in early youth and how this influence can be improved? [...] There are emphasized theoretical aspects of: concept of Catholic religiosity, theoretical model of expression of Catholic religiosity in early youth which covers parameters and indicators of different spheres such as psychical (religious consciousness, religious decisions, religious feelings), socio-cultural (belonging to a community of believers, religious practice, religious morality) and specific religiosity (religious experience and forms of confession of faith); justified influence of practices of popular piety on Catholic religiosity in early youth, emphasized educational opportunities of practices of popular piety, revealed integration opportunities of curriculum of education of Catholic religiosity through forms of musical expression; developed assumptions for further research on education through practices of popular piety and forms of musical expression.On basis of theoretical model of Catholic religiosity there was developed methodology and research instruments, which can be applied in a research on Catholic religiosity in early youth; identified a level of Catholic religiosity in early youth, distinguished influencing factors, analysed substance of education of Catholic religiosity through practices of popular piety; data of the study might be useful to update general secondary education programs, to develop methodological recommendations and professional development programs for teachers of Religion and Music, to modify study programs of future teachers of Religion and catechists; developed a programe of education of Catholic religiosity in early youth through practices of popular piety and tested as an educational project; this program can be used by gymnasium teachers, teachers of Religion and Music, lecturers of seminary; conclusions of the research will draw attention of scientists of education science and experts of education on issues education of religiosity in early youth, will indicate necessity to optimizme process of religious education; purposeful and consequent integration of practices of Catholic popular piety and forms of musical expression into the process of education can help to develop pupils’ Catholic religiosity in early youth as well as other general spiritual dimensions of personality. The study consists of introduction, three chapters, reflections on outcomes of the research (discussion), conclusions, recommendations, referente (425 sources). [From the publication]