Lietuvos lenkų nacionalinė-teritorinė autonomija: siekis ir jos organizatoriai

LTLietuvos lenkų tautinės teritorinės autonomijos reikalavimas 1988–1991 metais buvo galimai didžiausias iššūkis jaunai Lietuvos demokratijai ir nacionaliniam suverenumui. Lietuvių tautinio išsivadavimo judėjimui – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui – siekiant nepriklausomybės nuo SSRS ir aiškiai deklaruojant tautinės valstybės atkūrimą lietuvių etninėse žemėse, Lietuvos lenkai ir rusai tapo besikuriančią valstybę iš vidaus destabilizuojančiu veiksniu. Nuo pat Sąjūdžio įsikūrimo gausiai kitataučių gyvenamų Pietryčių Lietuvos rajonų vietos politikai reikalavo autonomijos iš pradžių nepriklausomos Lietuvos, o po 1991 m. sausio 13-osios įvykių iki 1991 m. rugpjūčio pučo – ir tebeegzistavusios SSRS sudėtyje. Ketinimai nebuvo realizuoti, Lietuvos valstybės buvo pripažinti antivalstybine veikla, o Aukščiausioji Taryba teisės aktais Pietryčių Lietuvos savivaldybėse įvedė tiesioginį valdymą (panaikino savivaldą). Publikacijoje pirmąkart skelbiami pirminiai šaltiniai autonomijos tematika. Tai Lietuvos lenkų nacionalinio-teritorinio krašto koordinacinės tarybos narių sąrašas ir įstatymo projektas „Vilniaus nacionalinio-teritorinio lenkų krašto statutas“. Tikimasi, kad publikacija prisidės prie šios politiškai jautrios ir iki šiol aktualumo neprarandančios temos tyrimų.