Žydų jaunosios kartos ugdymo institucijos Kretingos apskrityje (1918-1940 m.): fragmentuoto pasakojimo eskizai

LTStraipsnyje pristatomos Kretingos apskrityje susiklosčiusios žydų jaunosios kartos ugdymo charakteristikos ir metrikos, atskleidžiančios tiek jų turinį sąlygojusias situacinio lauko aplinkybes, tiek ir vidinių prieštaravimų bei peripetijų įtaką. Susiklosčiusi žydų institucinio ugdymo struktūra, jos teikiama mokymo ir auklėjimo galimybių pasiūla iš dalies atitiko žydų bendruomenių lūkesčius ir leido patenkinti ugdymo poreikius. Apskrities žydų bendruomenės, veikiamos laiko realijų, iš dalies „atsivėrė" lietuviškųjų mokyklų integracinei traukai - daliniai kompromisai liudijo jų pragmatiškumą. Susiformavusios institucinio ugdymo praktikos, mokyklinės vadybos šablonai, švietimo politikos procesai, susiklostę Kretingos apskrityje, nebuvo išskirtiniai - jie daugeliu atvejų tikatkartojo panašius procesus, besirutuliojančius naujai gimusioje valstybėje. Šiuo darbu stengiamasi įvardyti Kretingos apskrityje susiklosčiusias žydų vaikų institucinio ugdymo raidos tendencijas ir išryškinti žydų mokyklų tinklo pokyčius. Autorius, siekdamas šių tikslų, bando kliautis kukliu istoriografiniu įdirbiu, tyrinėjant aptariamąją tematiką, taip pat interpretuoja neskelbtą dokumentiką, saugomą Lietuvos centriniame valstybės archyve (toliau - LCVA). Pastarosios žinijos imčiai priskirtini mokyklų ataskaitiniai dokumentai, Kretingos apskrities pradinių mokyklų inspektoriaus reviziniai aktai ir susirašinėjimo tarp institucijų medžiaga. Deja, aptariamajam dokumentikos sandui būdingas tam tikras fragmentiškumas, „vidinė netvarka" [Iš Įvado].

ENThe Kretinga County Jewish communities faced new challenges in the period under consideration, which preconditioned changes and future developments of institutionalised education. The national education policy provided opportunities for the development of the network of Jewish primary schools and opened the doors of Lithuanian primary schools to Jewish children who could not attend Jewish schools because of the absence of the latter in the vicinity of their places of residence. The network of Jewish primary schools in Kretinga County was small (4-7 schools), with schools concentrated in a few more densely populated Jewish nuclei, e.g. Kretinga, Skuodas, Gargždai. Difficulties in establishment and development were common to all primary schools in the County and in the country as a whole. The analysis of school visits by competent authorities points to the following problems: shortage of teachers, particularly those with high teaching skills; teachers' pedagogical failures and negligence; and school buildings in poor shape. Curriculum packages for Jewish pupils at Lithuanian primary schools, for instance, in Palanga, met the educational needs of the Jewish population. Jewish higher level (secondary) schools functioned only in Skuodas (opened in 1920) and Kretinga (opened in 1923). However, limited financial capacity of parents and inadequate ability and effort to ensure the continuity of schools aggravated further existence of Jewish secondary schools. The above factors resulted in the absence of Jewish secondary schools in the whole Kretinga County in the mid-30ies. Therefore, Jewish children studied in Lithuanian schools, e.g. in Palanga, where since the early 30ies they could have Judaism classes.