Lituanistika - lietuvių kultūra - Lietuvos valstybė

LTĮ lituanistiką mes linkę žvelgti kaip į tam tikrą su lietuvių kalba susijusią mokslo sritį. Tačiau nujaučiame, kad lituanistikos apimtis daug platesnė – į ją patenka ir visi su mūsų gimtąja kalba sąveikaujantys dalykai, nes jau ir pati kalba niekaip neįspraudžiama į kalbos mokslų rėmus. Intuityviai suvokiame ir didžiulę lituanistikos reikšmę lietuvių kultūrai, o su ja – ir mūsų valstybei. Tad straipsnyje siekiama aptarti ypatingas kalbos ir kultūros sąsajas, kurios palaiko ir kuria lietuvybę bei valstybingumą. Kalba išsaugojo lietuvybę ir, susiklosčius palankioms istorinėms aplinkybėms, leido jai išsiskleisti tautiniu valstybingumo siekiančiu sąjūdžiu. Publikacijoje teigiama, kad globalistinė modernybė išplito ir tarp kalbininkų bei istorikų, nebesuvokiančių, kad kalba, lituanistika ir kultūra yra atraminis ir vidaus politikos, ir geopolitikos akmuo. Jei dar manome esą valstybinė, suverenų valstybingumą puoselėjanti tauta, tai ir turėtume kuo greičiau atsigrįžti į lietuvių kalbą ir lietuvių kultūrą ne tik suvokdami jų nelygstamą reikšmę Lietuvos valstybei, bet ir įsipareigodami lietuvių kalbos ir lietuvių kultūros labui tvarkytis su vis naujais globalizacijos, eurointegracijos ir įvairių strateginių partnerysčių mums keliamais iššūkiais. Su visokiais pajėgsime susitvarkyti, jei suvoksime, kad mūsų tautos, visuomenės ir valstybės saugumas, taip pat ir visokeriopa gerovė glūdi ne ekonominiuose ir socialiniuose rodikliuose, o gyvybinėje, gyventojų skaičiumi nusakomoje tautos galioje [P. 46].