Maža pakraščio šalies sostinė: Kaunas tarpukario jidiš literatūroje

LTStraipsnyje analizuojama laikinosios sostinės refleksija tarpukario Kauno jidiš literatūriniuose kūriniuose. Atskleidžiama, kokie miesto vaizdiniai iškyla, žvelgiant į jį iš marginalizuotos perspektyvos, būdingos šiems tekstams. Taip pat parodoma, kaip tarpukario Kauno jidiš literatūriniai įvaizdžiai yra susiję su europiniais didmiesčio diskursais, diskriminacine Lietuvos valstybės politika ir žydiškosios tapatybės slinktimis. Nagrinėjamuose kūriniuose Kaunas veriasi daugialypiais ir prieštaringais pavidalais. Prieš akis iškyla ambivalentiškas laikinosios sostinės paveikslas, kurį galima apibendrinti kaip provincialaus didmiesčio arba provincialios sostinės. Viena vertus, Kaunas patiriamas kaip modernus metropolis su jam būdinga trauka ir grėsmėmis, kita vertus - kaip ribojanti, gniaužianti, mąžtanti ir išstumianti provinciali erdvė.

ENDistinct from multicultural Vilnius, inter-war Kaunas is often associated in Lithuanian cultural memory with the myths of Lithuanianness and centrality. The paper explores reflections of the temporary capital of Lithuania from the "peripheral point of view" (Ingenschay, 2000) that are inscribed in the literary works of Lithuanian Yiddish writers. In these texts Kaunas is viewed from the perspective of Jewish artists, intellectuals, revolutionaries, bohemians, and outsiders, and emerges in manifold and ambivalent images. Arriving from the province, the protagonists perceive it as a big city, but then they experience Kaunas as a restricted, vanishing and insignificant space. The most often occurring metaphors associate the temporary capital with a cage, prison, cellar, labyrinth, cobweb, swamp, and the like. The paper shows how this imagery is related to the modern European discourse on the metropolis, discriminatory policies of the Republic of Lithuania, and shifts in Jewish identity.