Dendrologijos mokslo objektai - kraštovaizdžio architektūros meninės raiškos pagrindas
LTKraštovaizdžio architektūros žaliosios infrastruktūros ašis sukasi apie dendrologijos mokslo objektus – tai sumedėję augalai, užimantys pagrindinę vietą erdvėse. Nuo to, kaip jie išdėstomi erdvėje, sukuriama vertingoji erdvinė struktūra, formuojama architektūrinė-planinė landšafto kompozicija, sudaranti meninės raiškos pagrindą. Kiek sukurtoji erdvė turės išliekamąją vertę, priklausys nuo daugelio veiksnių. Viena svarbiausių – santykis tarp to, kas jau yra erdvėje vertingo ir to, kas bus suplanuota ir įgyvendinta remiantis projektavimo užduotimi. Straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas atskirųjų ir priklausomųjų, istorinių želdynų dendrologiniams tyrimams. Nuo teisingo jų identifikavimo priklauso projektuojamo želdyno išliekamoji vertė. Tai metodiškai nuoseklus kelias, kuriuo turi eiti kraštovaizdžio architektas prieš pasiūlydamas projektinius sprendimus.
ENGreen infrastructure axis of landscape architecture rotates around the objects of dendrology science – this is woody plants, occupying a central place in the spaces. Depending on the way they are located in space, the valuable three-dimensional structure is created, the architectural–planned landscape composition is formed, making a basis for artistic expression. How long the created space will have lasting value, it depends on many factors. One of the most important – the relationship between what is already valuable in space and what will be planned and implemented on the basis of the design task. The article focuses mainly on the dendrological research on the single, dependent, and historical green areas. Lasting value of the projected green areas depends on their correct identification. It is methodologically consistent way to be followed by a landscape architect before offering design solutions.
