Kai kurie Vilijampolės istorinės urbanistinės raidos iki 1940 m. bruožai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kai kurie Vilijampolės istorinės urbanistinės raidos iki 1940 m. bruožai
Alternative Title:
Some features of Vilijampolė's historical urban development by the years 1940
In the Journal:
Liaudies kultūra. 2003, Nr. 6, p. 34-43
Keywords:
LT
Urbanistika; Miestai; Kaunas; Vilijampolė; Raida.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aprašoma vienos dabartinių Kauno dalių – Vilijampolės, iki 1919 m. buvusios savarankišku miesteliu, istorinė urbanistinė raida, išskiriami būdingi šio urbanistinio komplekso plano bei vaizdo raidos bruožai, išryškėję įvairiu metu. Vilijampolė įkurta XVII a. viduryje. Iki XVIII a. II p. ji buvo planuojama planingai. Istorinės aplinkybės lėmė, kad jos gyventojų daugumą sudarė žydai. Nors Vilijampolė formavosi pagal Valakų reformos laikotarpiui būdingą stačiakampio plano schemą, urbanistinio komplekso vaizdas, 1774 m. pastačius sinagogą, įgavo savitų bruožų, išlikusių iki XIX a. pabaigos; tam įtakos turėjo etninė Vilijampolės gyventojų sudėtis. Vėlesniu, savaimingos raidos laikotarpiu (nuo XVIII vid. iki 1914 m.) Vilijampolės planas prarado kompozicinį vientisumą. 1919-1940 m. Vilijampolė buvo formuojama vadovaujantis tuometiniais planingo miestų vystymo principais – pagal specialiai parengtus projektinius planus, derinantis prie senojoje dalyje istoriškai susiklosčiusių plano elementų. Gyvenvietės funkcijos laikui bėgant keitėsi – ji buvo įkurta kaip prekybos ir amatų centras, vėliau tapo žydų religiniu centru, ilgainiui virto pramoniniu Kauno priemiesčiu. Gyventojų etninė sudėtis iki Nepriklausomybės laikotarpiu pradėtos žemės reformos iš esmės nepakito. Pagausėjus ne žydų tautybės gyventojų (XX a. 4-asis deš.) Vilijampolėje iškilo pastatas katalikų kulto apeigoms, tačiau esminės įtakos tūrinei erdvinei Vilijampolės kompozicijai jis neturėjo.

ENIn the mid-17th c., J. Radvila launched construction of a new town, Vilijampolė, in his domain. Presumably the plan for Vilijampolė was made by J. Narūnavičius. The plan of the settlement plan was supposed to be rectangular, which was widespread during the Wallach Reform. Due to the lack of exact data on the development of Vilijampolė, an assumption could be made that the building process might have been slow because of the disorder in the state and constant wars. However, construction might have ended by the mid-18th c. It should be noted that Vilijampolė rose up near Kaunas, an old trade and craft centre, and had no opportunity to successfully develop its own economy. Vilijampolė was hardly an attractive place for people capable of developing their own trade and craft. As trading for the Jews was forbidden in Kaunas, as well as in most Lithuanian cities, people of this ethnic group began to settle in Vilijampolė. In 1774, the Jews built brick synagogue on the bank of the River Neris that became the only landmark of the town. Although under the Russian Empire construction of towns underwent changes in Lithuania, Vilijampolė did not see any significant changes, remaining a private possession until 1914. Vilijampolė developed on its own over this period. From the functional point of view, Vilijampolė became an important religious centre of the Jews in the 19th c. and did not lose its significance until 1941. With the development of industrial enterprises, Vilijampolė received the status of an industrial suburb and officially became a part of Kaunas in 1919.

ISSN:
0236-0551
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/7831
Updated:
2018-12-17 11:09:30
Metrics:
Views: 75    Downloads: 8
Export: