Tarpukario Lietuvos miestų želdynai - gamtos ir rekreacijos salų mieste kūrimo meniniai ir sociokultūriniai aspektai

LTMiestas yra hibridinė, perkurta aplinka, kurioje nėra ir neturėtų būti akcentuojama urbanizuotos ir gamtinės aplinkos priešybė. Greičiau atvirkščiai, nuolat ieškoma tvaraus, subalansuotos aplinkos miesto modelio. Gamta mieste buvo aktuali visą XX a. ir lieka aktuali. Straipsnyje atskirų miestų pavyzdžiu (Kaunas, Utena, Alytus, Pasvalys, Marijampolė, Šilutė) nagrinėjami miesto planavimo sprendinių ir želdynų kūrimo praktika tarpukario laikotarpiu (nuo 1918 m. iki 1940 m.). Apžvelgiamas šio laikotarpio kaimyninių Europos šalių patirties ir praktikos kontekstas. Analizuojami Lietuvos urbanistinės raidos artefaktai ir praktiniai miestų želdynų (viešųjų parkų ir skverų) planavimo sprendiniai, pateikiama lyginamoji sprendinių ir projektinių įžvalgų analizė, akcentuojami urbanistiniai, kraštovaizdžio architektūros, meniniai ir sociokultūriniai aspektai. Gilesnės šių želdynų sociokultūrinės, meninės raiškos analizės vis dar stokojama. Tokia analizė reikalinga atsakant į klausimą, ar turime šio paveldo išsaugojimo poreikį ir atgaivinimo idėjų.

ENThe practice of city planning solutions and greenery development in the interwar period (from 1918 to 1940) by the examples of cities of Kaunas, Utena, Alytus, Pasvalys, Marijampolė, Šilutė is analysed in the article. An overview of the European countries context and experience of this period is presented. The artefacts and practical solutions of urban green spaces (public parks and squares) are analysed, the comparative analysis of solutions and project insights is presented, the urban, landscape architectural, artistic and socio-cultural aspects are emphasized.