Geležies gavyba Lietuvos dvaruose XVI-XIX a.

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Geležies gavyba Lietuvos dvaruose XVI-XIX a
Alternative Title:
The Extraction of iron in the Lithuanian estates in the XVI-XIX centuries
In the Journal:
Liaudies kultūra. 2003, Nr. 4, p. 28-33
Keywords:
LT
Geležies gavyba; Amatai; Dvarų ekonomika; Ekonominė istorija.
Summary / Abstract:

LTGeležies gavyba dabartinėje Lietuvos teritorijoje pradėta I tūkstantmečio pr. Kr. pabaigoje. Geležis buvo lydoma medžio anglimis iš balų rūdos mažose krosnelėse (rudnelėse). Visi darbai buvo atliekami rankomis panaudojant paprastus įrankius. Reikšmingų pakitimų įvyko, kai sunkiausiems gamybos procesams atlikti buvo pritaikytas vandens ratas: tuomet atsirado galimybė mechanizuoti daugelį sunkių darbų. Taip buvo sukurtos nedidelės geležies gavybos įmonės, Lietuvoje vadintos rudniomis ar rūdomis. Seniausia žinoma rudnia Lietuvoje veikė XV a. antrojoje pusėje Rūdninkuose prie Merkio upės, ten buvusiame Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio dvare, o XVI a. ir daugiau dvarų jau turėjo savas geležies gavybos ir apdirbimo įmonėles. Štai XVI a. pirmojoje pusėje LDK Valkininkų dvaro kaimuose veikė trys rudnios, dokumentai dar mini Geranainių dvaro (dabar Baltarusija), Kražių, Linkmenų ir kitas rudnias. Rudnių įrangą sudarė rūdos lydymo krosnys, dumplės orui į krosnis ir žaizdrus pūsti, vandens ratai dumplėms dumti ir kūjams kilnoti, geležies kalimo kūjai, priekalai, kalviškieji žaizdrai ir galąstuvai (šmirgeliai). Be to, rudniose būdavo daug įvairių žnyplių, replių, rankinių kūjų, kirstukų, karučių, indų rūdai ir anglims seikėti, svarstyklių, kastuvų, laužtuvų bei kitokių įrankių ir prietaisų. Rudnioje paprastai dirbdavo trys penki nuolatiniai darbininkai: lydytojas – rudnininkas, kalvis ir jų pagalbininkai. Lietuvos rudnių produktyvumas vidutiniškai siekė 7-13 t geležies per metus. Straipsnyje aprašyta Dusmenų dvaro rudnia, veikusi iki XIX a. antrosios pusės. [Iš leidinio]

ENThe article provides a survey of development of the water-powered iron works that operated in Lithuanian estates in the XVI-XIX centuries. The beginning of making iron in the present territory of Lithuania dates back to the last centuries B.C. In the XV century A.D. the water-driven iron works (called rudnia or rūda) were introduced to the estates of the Grand Duchy of Lithuania. Later they were also built in many other estates. Facilities of every such rudnia included an ore smelting furnace (bloomery furnace), smithy hearth, hammers, anvils and many other tools and implements. The bellows of the furnace and heavy hammers were driven by waterpower, therefore, a great increase in output was possible as compared to the manually driven bloomery furnaces and hammers. Three to five workers (a smelter, a smith and their aids) were employed in a rudnia and they usually produced from 7 to 13 tons of iron annually. The article presents description of Dusmenų estate rudnia iron works that functioned till the 2nd half of the XIX century.

ISSN:
0236-0551
Related Publications:
Lietuviška geležis / Jonas Navasaitis. Kaunas : Technologija, 2003. 147 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/7821
Updated:
2018-12-20 22:57:35
Metrics:
Views: 70    Downloads: 15
Export: