Digital inclusion in old age in Lithuania: multiple inequalities?

LTVyresnio amžiaus suaugusieji Lietuvoje yra tarp mažiausiai technologiškai įgudusių, palyginti tiek su kitomis socialinėmis grupėmis šalyje, tiek su vyresniais suaugusiaisiais kitose valstybėse. Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti sociodemografinius veiksnius, skatinančius skaitmeninę įtrauktį vyresniame amžiuje Lietuvoje. Remiantis Europos socialinio tyrimo duomenimis, nustatyti šeši reikšmingi skaitmeninės įtraukties senatvėje veiksniai: amžius, išsilavinimas, gyvenamoji vieta, ekonominis aktyvumas, sveikata ir interneto prieiga namuose. Įvertinus visus interneto naudojimo veiksnius, pastebėta, kad vyresnio amžiaus interneto naudotojai yra labiau privilegijuoti nei jo nenaudojantys: jie dažniau būna jaunesni, turintys aukštesnį išsilavinimą, gyvenantys urbanizuotose teritorijose, yra ekonomiškai aktyvūs, turi prieigą prie interneto namuose ir pasižymi geresne sveikata. Taigi skaitmeninė atskirtis pagilina esamą kultūrinę, socialinę ir ekonominę kai kurių vyresnių suaugusiųjų atskirtį. Reikšminiai žodžiai: skaitmeninė įtrauktis, Europos socialinis tyrimas (EST), informacijos ir komunikacijos technologijos (IKT), internetas, vyresnieji suaugusieji.

ENOlder adults in Lithuania are among the least technologically skilled compared to other social groups in the country and older adults in other countries. In this paper, we aim to investigate socio-demographic factors that facilitate digital inclusion in old age in Lithuania. We employ quantitative research methods and the data of the European Social Survey. We determined six significant factors of digital inclusion in old age: age, education, place of residence, economic activity, health, and Internet access at home. Considering all the factors of Internet use, we observe that older Internet users tend to be more privileged than non-users. They tend to be younger, have the highest education, live in urbanised areas, are employed, have access to the Internet at home, and have better health. Consequently, digital exclusion deepens the current cultural, social and economic exclusion of some older adults. Keywords: digital inclusion, European Social Survey (ESS), information and communication technologies (ICT), Internet, older adults.

• Application of information communication technologies in the study processes of the universities of the third age. Society. Integration. Education 2018, 5, 213-223.
• Barriers of information and communication technologies (ICT): narratives of older users and their facilitators. Romanian journal of communication and public relations 2023, 25, 3 (60), 7-23.
• Competences of older people to use smartphones as a factor of wellbeing in contemporary society. SHS web of conferences 2019, 68, pdf (9 p.).
• Digital engagement of older adults in Lithuania: obstacles and support opportunities. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2023, 27, 38-57.
• Is digitalization for everybody? Perspectives and obstacles to digital inclusion in Lithuania. From digital divide to digital inclusion: challenges, perspectives and trends in the development of digital competences. Singapore: Springer, 2023. P. 309-328.
• Lietuvos Respublikos darnaus vystymosi politika: skaitmeninės atskirties problemos regioninis aspektas. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2011, 1 (25), 262-270.
• Media literacy and digital divide: a cross-cultural case study of Sweden and Lithuania. Creativity studies 2015, 8, 2, 134-148.
• Older adults' digital inclusion: new challenges for Lithuanian social policy. SHS web of conferences 2024, 184, 05004, 1-9.
• Skaitmeninės atskirties mažinimo priemonės Lietuvoje: tikslai, auditorijos ir taikymo rezultatai. Viešoji politika ir administravimas 2018, 17, 1, 84-98.
• Skaitmeninės atskirties veidai: formaliojo ugdymo dalyvių požiūris į skaitmeninę atskirtį ir jo kaita nuotolinio ugdymo laikotarpiu pandemijos sąlygomis. Acta paedagogica Vilnensia 2021, 47, 39-51.
• Vyresnių informacinių komunikacinių technologijų naudotojų požiūris į internetinį bendravimą. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2024, 29, 123-136.