"Vilniaus okupacija" ir "Rytų kresai", arba semantinio nesusipratimo kraštas

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
"Vilniaus okupacija" ir "Rytų kresai", arba semantinio nesusipratimo kraštas
In the Book:
Vėliau paskelbta lietuvių kalba leidinyje: Atminties kultūrų dialogai Ukrainos, Lietuvos, Baltarusijos (ULB)erdvėje / sudarytojai Alvydas Nikžentaitis, Michał Kopczyński. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. P. 99-105
Keywords:
LT
Baltarusija (Belarus); Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania); Kolektyvinė atmintis / Collective memory; Kultūrinis identitetas / Cultural identitity; Žydai / Jews.
Summary / Abstract:

LTCzesławas Miłoszas yra rašęs apie tai, kad vaikščiodamas po Vilnių jautėsi taip, lyg eitų plonu ledu. „Čia nepakanka būti žmogumi, čia būtinai tavęs paklaus, ar esi lietuvis ar lenkas, žydas ar vokietis. Čia niūrus XX šimtmetis - etninio susiskirstymo šimtmetis - regis, tęsiasi be jokių pokyčių“. Šis garsus rašytojas Vilnių pavadino „semantinio nesusipratimo miestu“. Tačiau tokį apibūdinimą galima taikyti visam lietuvių-baltarusių-lenkų regionui. 2004 m. rugpjūtį keliaudamas į „Skirmunto Palenkę“ (Pinščyzną) aplankiau Romano Skirmunto kapą, esantį sename parke Požečės kaimo pakraštyje. Šio politiko vardas iškilo iš užmaršties tik 10 dešimtmetyje. 1999 m. Pinsko lenkų organizacijų dėka jo kapas buvo sutvarkytas, priėjo pastatytas kryžius su lenkišku užrašu. Vietos gyventojai tvirtino, kad kryžius pastatytas ne ten, kur iš tikrųjų buvo palaidoti palaikai. Atvykęs ten 2004 m. pamačiau už 20 metrų nuo „lenkiškojo“ kryžiaus pastatytą kitą, su baltarusišku užrašu. Taip buvęs Baltarusių Liaudies Respublikos (1918 m. balandis-gegužė) premjeras ir Antrosios Abiejų Tautų Respublikos (1930-1935) senatorius, praėjus daugiau nei pusei amžiaus nuo tragiškos jo mirties ir ilgamečio sovietų istorikų nutylėjimo, sulaukė net dviejų kapų - „lenkiškojo“ ir „baltarusiškojo“.Ištyrinėjęs Romano Skirmunto gyvenimą ir veiklą įsitikinau, kad jis buvo lenkų-baltarusių paribio žmogus, kurio sąmonėje baltarusiškumas nekonfrontavo su lenkiškumu. Savo politine veikla jis kaip tik siekė lenkų ir baltarusių susikalbėjimo ir taikaus sugyvenimo, nes manė, kad jų draugiškas sambūvis yra tam tikra galimybė ir nepriklausomai demokratiškai Baltarusijai, ir Lenkijai. Nepavyko. Dabartiniai du (?!) Romano Skirmunto kapai liudija tas politines ir kultūrines sienas, kurios XX a. atskyrė baltarusius ir lenkus, taip pat yra tarsi nenoro suprasti kaimynų, tautų, kurias ilgą laiką siejo bendras istorinis likimas, nesutarimo simbolis. Niūrus XX amžius iš tikrųjų dar tęsiasi. [Iš straipsnio, p. 99-100]Reikšminiai žodžiai: Vilniaus okupacija; Rytų Kresai; Istorinė atmintis; Tapatybė; The occupation of Vilnius; Historic memory; Identity; Baltarusija (Belarus).

ISBN:
9789955847939
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/78145
Updated:
2022-01-11 14:39:54
Metrics:
Views: 10
Export: