Korupcijos suvokimas tarp ekspertų, gerai informuotų piliečių ir eilinių gyventojų

LTStraipsnyje, vadovaujantis sociologo fenomenologo A. Schutz’o episteminės stratifikacijos schema, analizuojama, kaip korupciją Lietuvoje ir jos priežastis suvokia trys episteminės grupės: „ekspertai“, „gerai informuoti piliečiai“ ir „žmonės iš gatvės“. Analizė atliekama nagrinėjant šių grupių diskursus apie korupciją mikro-, mezo- ir makrolygmenimis ir jų korupcijos kontrolės ir prevencijos Lietuvoje vertinimus. Prieinama prie išvados, jog daugiausia dėmesio telkiama ties korupcijos raiška visuomenės lygmeniu menkai tesigilinant į korupcijos ištakas individo lygmeniu. Pastebima, kad tarp gyventojų, kaip ir baudžiamuosiuose įstatymuose, dominuoja siaura korupcijos kaip baltųjų apykaklių nusikaltimo samprata kartu nureikšminant korupcijos kultūros išplitimą platesniame sociume. Kaip efektyviausios korupcijos prevencijos priemonės įvardijamos visuomenės švietimas, jaunosios kartos ugdymas ir bendruomeniškumo kūrimas, turinčios padėti mažinti korupcinę kultūrą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Episteminės grupės; Korupcijos kontrolė ir prevencija; Korupcijos suvokimas; Control and prevention of corruption; Corruption control and prevention; Epistemic groups; Epitemic groups; Perceptinio of corruption; Perception of corruption.

ENThis article presents an analysis based on Alfred Schutz’s epistemological stratification; it asks how do three epistemic groups perceive the phenomenon of corruption in Lithuania, these three groups being: (1) “experts,” scientists and criminal justice representatives working with corruption cases; (2) “well informed citizens,” politicians and the representatives of mass media, and (3) “people from the street,” ordinary Lithuanian citizens. The analysis is based on the data of focus groups discussions that were performed in the framework of the project “Social Context of Corruption: An Analysis of Macro, Meso and Micro Level Factors” that was implemented at Vilnius University, Faculty of Philosophy during 2015–2017. The group discourses are analyzed from perspectives of three levels: (1) corruption as a worldwide phenomenon on a macro level; (2) the extent and forms of corruption on the social-meso level, and (3) the origin of corruption and the concept of the “corrupted man” on the micro-individual level. In the article, it is also analyzed how experts, “well informed citizens” and ordinary people assess the current means of corruption control and prevention in Lithuania and what other suggestions of prevention they have.The analysis showed that the main focus of three groups is localized on the meso level, discussing the extent and level of corruption in society, its main forms and corrupted groups. Only little attention is paid to the micro-individual level, where corruption takes it roots as a moral problem. Also, the predominant concept of corruption among ordinary people is almost the same as embedded in criminal law – as a crime committed by white collar individuals who have a particular amount of power at their disposal. Such a narrow legal perception of corruption becomes dysfunctional for effective crime control and prevention as far as it overlooks the widespread culture of corruption that penetrates all social layers, not only the white collars. The main criticism of current corruption control and prevention policy is based on its demonstrative ineffective and dysfunctional character, while the main perspective of corruption prevention is seen in general social education and primary socialization. The experts and ordinary citizens view the culture of corruption as possibly being diminished only by strengthening social relations and restoring community commitment. [From the publication]

• Corruption as presented in the Lithuanian internet media / Aleksandras Dobryninas, Mindaugas Gilaitis. Juridica international. 2017, 25, p. 43-53.
• Korupcija nevyriausybiniame sektoriuje : politinė korupcija labdaros ir paramos fondų veikloje / Mindaugas Lankauskas, Simonas Nikartas. Teisės problemos. 2017, Nr. 2 (94), p. 87-114.
• Korupcijos konstravimas : pokomunistinių šalių praktika : disertacija / Jolanta Piliponytė. Vilnius, 2006. 133 lap.
• Korupcijos priežastys ir jų valdymo priemonės Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje / Nadežda Buinickienė. Vadybos mokslas ir studijos - kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai 2017, T. 39, Nr. 2, p. 148-156.
• Kriminalinės justicijos suvokimas visuomenėje / Aleksandras Dobryninas, Ilona Čėsnienė, Margarita Dobrynina, Vincentas Giedraitis, Remigijus Merkevičius. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2014. 227 p.
• Kriminologijos teorijos / Aleksandras Dobryninas, Gintautas Sakalauskas, Laimutė Žilinskienė. Vilnius : Eugrimas, 2008. 186 p.
• Kriminologijos žinynas / Anna Drakšienė, Ilona Michailovič. Vilnius : Eugrimas, 2008. 159 p.
• Lietuvos "kova" su korupcija: kodėl nepastebime pažangos? / Jolanta Aleknevičienė. Lietuvos metinė strateginė apžvalga. 2013, t. 11, p. 249-269.
• Nusikaltimų prevencijos programų Lietuvoje nuostatos: tarp absurdo ir kokybės / Gintautas Sakalauskas. Kriminologijos studijos. 2016, Nr. 4, p. 72-97.
• Smurto lyties pagrindu sampratos Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu ir posovietinės transformacijos metu / Monika Kareniauskaitė. Kriminologijos studijos. 2019, Nr. 7, p. 104-132.