Pasirodė išsami JAV lietuvių išeivijos ryšių su Lietuva apžvalga
LTŠi knyga, be abejo, yra solidžiausias istoriko prof. dr. Juozo Skiriaus indėlis į JAV lietuvių ir jų ryšių su Lietuva tyrinėjimus. Istorikas, jau daugiau nei du dešimtmečius tyrinėjantis JAV lietuvių ir Lietuvos visuomenės bei valdžios sąveiką, paskelbęs dešimtis mokslinių straipsnių ir dešimt mokslo monografijų, yra neabejotinos kompetencijos specialistas tokiam milžiniškam tyrimui atlikti. Pirma, dėl šimtą metų apimančių chronologinių rėmų ir dėl plačiausio spektro organizacijų, komitetų bei pavienių asmenų iniciatyvų, akcijų ir ilgalaikės kryptingos veiklos tyrinėjimų, kuriuos autorius sutalpina į 558 puslapių monografiją. Antra, dėl ilgamečio darbo ir paieškų Lietuvos bei JAV archyvuose, mokslinių tyrimų centruose, bibliotekose. Trečia, dėl perskaitytos labai gausios istoriografijos, spaudos publikacijų, kurios dažnai cituojamos monografijoje. Ketvirta, dėl noro atskleisti aprašomą temą ne tik tekstu, bet ir vaizdine medžiaga, – knygoje pateikta vertingų iliustracijų. Knygą sudaro trys skyriai, kurie dalija tyrimą į tris atskirus chronologinius laikotarpius. Pirmasis skyrius (133 puslapiai) apima Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpį 1918–1940 m. Antrajame skyriuje (155 puslapiai) autorius analizuoja JAV lietuvių ryšius su okupuota Lietuva 1940–1990 m. Trečiasis skyrius – pats didžiausias (189 puslapiai) – skirtas ryšiams su nepriklausomybę atkūrusia Lietuva atskleisti nuo 1990 iki 2018 m. Knygos pabaigoje esančiame „Pabaigos žodyje“ tarsi sudėliojami visi taškai ant „i“ – pateikiami atsakymai į daugelį klausimų, kurių kilo skaitant šią monografiją. Galima sakyti, kad ši knyga – svarbiausių JAV lietuvių ir Lietuvos sąveikos įvykių bei dalyvavusių asmenų katalogas.Suprantama, kad dėl laikotarpio apimties ir įvykių gausos visi jie aptariami gana glaustai, paliekant skaitytojui galimybę plačiau pasiskaityti sudominusia tema, naudojantis autoriaus pateiktu ilgu literatūros sąrašu. Ši knyga įprasmino dešimčių tūkstančių aktyviai veikusių lietuvių veiklą, o 2 000 lietuvių, kurių pavardės sugulė į asmenvardžių rodyklę, nusipelno ypatingos pagarbos už svarų indėlį dirbant Tėvynės labui [p. 93-94].
