Motinos žodžio galia: prakeikimai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Motinos žodžio galia: prakeikimai
Alternative Title:
The Imprecatory power of the mother's words: curses
In the Journal:
Liaudies kultūra . 2003, Nr. 1, p. 54-61
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Motinos žodžio galia; Prakeikimai
EN
Impecatory power of the mother's words; Curses
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje, pasitelkiant etnografinę medžiagą bei skirtingų žanrų folkloro tekstus (pasakas, sakmes) tyrinėjami prakeikimai (motinos prakeikimai), prakeiksmų virtimo formos, priežastys ir aplinkybės. Apibendrinant autore daro išvadą, kad motinos žodžiai buvo paveikūs ne kasdieninėje aplinkoje, bet ribinėje gyvenimo situacijoje. Prakeiksmas “suveikia”, kai vaikas motinai nepaklūsta.Dažniausiai tai buvo vestuvių virsmas ir kūdikystė. Vestuvių apeigose jaunieji, iš vieno socialinio statuso pereidami į kitą, patenka į ribinę situaciją, svetimą laiką ir erdvę, kurioje gresia anapusio pasaulio pavojai. Vestuvinis laikas arba martavimas iš esmės skiriasi nuo kitų žmogaus gyvenimo tarpsnių.A. Žarskus ir A. Patackas martavimą sieja su laikotarpiu, besitęsiančiu nuo kūniškos brandos iki pirmojo kūdikio sulaukimo.Martaujantieji yra apimti tapsmo būsenos.Tada jie tarsi netenka savo tikrinių vardų ir įvardijami bendriniu marčios arba marto vardu.Gimties virsme, taip pat neturima tikrinio vardo.Nekrikštytas kūdikis vadinamas bendriniu ramučio ar ramutės vardu ( kartais dėl krikščionybės įtakos - žyduko, pagoniuko vardu). Be tikrinio vardo žmogus labai pažeidžiamas.Todėl stengtasi kūdikį kuo greičiau pakrikštyti. Prakeiktas kūdikis nuo prakeiksmo išsivaduoja tik atėjus metui vesti ar tekėti. Motinos žodžiai maginę prakeikimo galią įgyja ir kepant duoną.Tai buvęs ypatingas laikas, kada galioja daugybė draudimų (nesikeikti, netriukšmauti, neminėti piktos dvasios ir pan.).Tai tam tikra prasme sakralus laikas.Autorė mini, kad lemtingas ir tam tikrą dieną ištarto žodžio laikas.Išsprūdęs tuo metu netinkamas žodis gali nulemti žmogaus likimą.

ENCurses (mother’s curses), forms, reasons and circumstances of curse conversions are being analyzed in this article by using ethnographical material and different genres of folklore texts (fairy tales and stories). The author comes to conclusion that mother’s words were affective not in everyday environment, but in the marginal situation of life. The curse “operates” when a child disobeys his mother. Mostly it was wedding conversion and babyhood. Wedding time or becoming a daughter/son-in-law differs from other periods of person’s life. A. Žarskus and A. Patackas provide links of becoming a daughter/son-in-law with the period which lasts from carnal maturity till birth of the first child. People becoming a daughter/son-in-law are overwhelmed with the state of conversion. During that time they sort of lose their proper names and are called appellatively as daughter-in-law or son-in-law. No proper name is possessed during the conversion of birth as well. Unbaptized baby is appellatively called as the quiet one (sometimes the name of little Jew or little pagan is given because of the influence of Christianity). A person is very vulnerable without a proper name. Thus, it was tried to baptize a baby as soon as possible. A cursed baby gets rid of the curse only when the time of marriage comes. Mother’s words also gain magic power while baking bread. This was a special time when a lot of restrictions (against swearing, making noise, mentioning the evil spirit, etc.) were held. It was some kind of a sacral time. The author mentions that also a particular time of saying a word is fateful. During that time a slipped out inappropriate word may determine person’s fate.

ISSN:
0236-0551
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/7810
Updated:
2018-12-20 22:57:33
Metrics:
Views: 17    Downloads: 3
Export: