Nemokumo reglamentas: ar užkirstas kelias nesąžiningam fizinio asmens palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimui?

LTNuo 2017 birželio 26 d. pradėtas taikyti naujos redakcijos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų, pakeitęs ES Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų. Minėtu teisės aktu ES lygiu buvo įtvirtinti reikšmingi pakeitimai tam, kad būtų apsaugoti teisėti fizinių asmenų kreditorių lūkesčiai. Pirma, išsamiai paaiškinama PIV sąvoka bei įtvirtinti atitinkami teisiniai saugikliai – (paneigiamos) prezumpcijos, kurios netaikomos, jeigu PIV buvo perkelta į kitą valstybę narę per 3 arba 6 mėn. iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos. Antra, įsisteigimo vietos detalizavimas aiškiai įtvirtina momentą, kada fizinis asmuo turėtų būti įsisteigęs valstybėje narėje, kad jos teismai būtų pripažinti turinčiais jurisdikciją iškelti šalutinę nemokumo bylą. Trečia, nustatytas privalomas tarptautinės jurisdikcijos tikrinimas ir pareiga pagrįsti tokios jurisdikcijos buvimą, t. y. ar jurisdikcija grindžiama PIV kriterijumi (tokiu atveju keliama pagrindinė nemokumo byla), ar įsisteigimo vietos sąvoka (tokiu atveju keliama šalutinė nemokumo byla). Ketvirta, įteisinta galimybė skolininko kreditoriams realizuoti teisę pareikšti nuomonę dėl valstybės narės teismo, kuriam paduotas pareiškimas, tarptautinės jurisdikcijos.

ENAs of 26 June 2017, a recast of the Regulation (EU) 2015/848 of the European Parliament and of the Council on insolvency proceedings came into force replacing EU Council regulation (EC) No 1346/2000 on insolvency proceedings. There were made a few major amendments which are sufficient in order to protect the legitimate expectations of creditors. Firstly, the COMI term is explained and appropriate presumptions (rebutted) - legal safeguards are established which are not applied if the COMI is transferred to another Member State within 3 or 6 months prior to the day an application regarding the initiation of insolvency proceedings was submitted. Secondly, specification of the establishment clearly establishes the moment when a natural person must be established in a Member State so that its courts could be recognized as having jurisdiction to initiate secondary insolvency proceedings. Thirdly, a mandatory verification of international jurisdiction is established, as well as the obligation to justify the existence of such jurisdiction, i.e. whether the jurisdiction is based on the COMI criterion (in which case, main insolvency proceedings are initiated) or the establishment definition (in which case, secondary insolvency proceedings are initiated). Fourthly, a possibility was established for the creditors of the debtor to exercise the right to express their opinion on the international jurisdiction of the court of a member state to which the application was submitted.