Užduoties poveikis moksleivio muzikinei kultūrai

LTProblemos aktualumas. Pripažįstant požiūrį, kad menas yra vidinio pasaulio raiška, meninis ugdymas tampa neatskiriamas nuo meno funkcionavimo, nuo kultūros kaitos. Ugdymo procesas yra savitas, nes, pasak A.Greimo, “gamtos mokslai studijuoja tai, kas yra, o žmogaus mokslai studijuoja tai, ką esantieji daiktai reiškia” (3, p.l 15). Vadinasi, muzikinis ugdymas, kaip viena žmogaus ugdymo atmaina, esti neatskiriamas nuo asmenybės vidinio pasaulio raiškos, nuo į tokią raišką orientuotos veiklos. Ši aplinkybė rodo užduočių sistemos ir apskritai meninio ugdymo specifiką bei paskirtį daryti poveikį moksleivio muzikinei kultūrai. Mokytojas gali parinkti moksleiviams įdomių dainų, kūrinių repertuarą ir tuo sudaryti prielaidas meninei muzikinei veiklai. Parinktas ir atitinkamai išdėstytas kūrinių repertuaras gali nuosekliai keisti tos veiklos turinį, raiškos priemonių sampratą. Tačiau mokytojas gali teikti ir kitokio turinio užduotis, t.y. skirtas specialiai muzikinėms žinioms perteikti, įgūdžiams lavinti. Kitaip tariant, pedagoginiame procese moksleivių muzikinis ugdymas koreguojamas remiantis keliamais veiklos tikslais, užduočių turiniu, rezultatų vertinimu, taip pat moksleivių menine muzikine branda, muzikinės raiškos kokybės kaita. Ugdyti vaikų muzikinę kultūrą dėka visybiško poveikio jų kultūrai, aprėpiančios dvasinės ir materialios sferų vertybes. Ugdymui reikšmingas būtent toks, kokybinis poveikis ir, suprantama, ypač svarbi ją atitinkanti užduočių sistema. Todėl pedagoginiame procese būtina remtis asmens savirealizacijos poreikiu, akcentuoti raišką. Jeigu abu, t.y. raiškos ir mokymo, momentai suderinami moksleivio veikloje (šiam tikslui geriausiai tinka meninė veikla), galima laukti muzikos poveikio asmens meninei kultūrai.