Žodžio gėlė samprata viešojoje vartosenoje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Žodžio gėlė samprata viešojoje vartosenoje
Alternative Title:
Concept of the word flower in public usage
In the Journal:
Bendrinė kalba [Standard Language]. 2018, 91, 1 pdf (34 p.)
Summary / Abstract:

LTŠio straipsnio tyrimo objektas yra žodžio gėlė vartosena Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne (DLKT) ir studentų apklausos duomenys. Straipsnio tikslas – ištirti žodžio gėlė semantiką dabartinėje rašto kalboje ir šiuolaikinį gėlės suvokimą remiantis studentų apklausa, taip pat pateikti pasiūlymų dėl šio žodžio apibrėžties reikšmių skyrimo ir formulavimo aiškinamajame Bendrinės lietuvių kalbos žodyne (BŽ). Ištyrus DLKT ir apklausų duomenis paaiškėjo, kad gėlės samprata lietuvių kalboje nėra nusistovėjusi. Išryškėjo visiškai priešingos nuostatos. Remiantis vienais duomenimis būtų galima teigti, kad gėlė nėra ‘dekoratyvus augalas’, ‘žolynas’, ‘vijoklis’, ‘kaktusas’ ar ‘krūmas’. Remiantis kitais duomenimis gėlė yra ‘žolinis augalas’, ‘dekoratyvus augalas’, ‘vijoklis’, ‘kaktusas’, ‘vandens augalas’, ‘puskrūmis’, ‘krūmas’. Pažymėtina, kad tokie prieštaringi duomenys gauti iš tų pačių šaltinių ar net iš tų pačių respondentų atsakymų. Tyrimo metu buvo siekta nustatyti, kokie gėlės požymiai yra tipiškiausi. Atliktos apklausos rezultatai parodė, kad gėlė dažniausiai atpažįstama pagal tipiškiausią išorinį požymį – ‘žiedą’ – tai žydintis augalas. Atliekant tyrimą taip pat rūpėjo išsiaiškinti, ar gėlė yra tik žydintis augalas, ar gėlė yra tiesiog dekoratyvus augalas, nebūtinai turintis (akivaizdžiai matomą) žiedą, bet išsiskiriantis, pavyzdžiui, gražiais lapais. Iš vienų pavyzdžių ir atsakymų galima spręsti, kad gėlė būtinai turi turėti (išsiskiriantį) žiedą, iš kitų – kad žiedas visai nebūtinas, svarbu, kad gėle vadinamas augalas būtų dekoratyvus, pavyzdžiui, turėtų puošnius lapus, taigi ‘lapai’ irgi yra tipiškas gėlės požymis. Tokios prieštaringos nuomonės rodo, kad suvokimas, kas yra gėlė, žmonių sąmonėje nėra nusistovėjęs.Kiti tipiški gėlės požymiai yra ‘stiebas’ ir ‘kvapas’. DLKT pavyzdžiai rodo, kad yra svarbi ir gėlių paskirtis – gėles galima dovanoti, jomis galima puošti namus ir išreikšti pagarbą. Išanalizavus DLTK medžiagą ir apklausos duomenis, taip pat remiantis ankstesnio autorių straipsnio apie gėlės suvokimą žodynuose prielaidomis, galima konstatuoti, kad lietuvių kalboje žodis gėlė turi tris reikšmes: ‘augalo’, ‘augalo dalies’ ir ‘žiedo’. Buvo pasiūlytos tokios šio žodžio reikšmių apibrėžtys BŽ: 1. nedidelis laukinis, darželių ar namuose auginamas žydintis arba turintis puošnius lapus augalas, neretai pasižymintis maloniu kvapu; 2. šio augalo žiedas su stiebu, skirtas dovanoti, išreikšti pagarbą, puošti namus ar pan.; 3. šio augalo žiedas. Taip pat buvo išskirtas trečios gėlės reikšmės atspalvis – šis augalas, turintis tam tikros spalvos žiedą. [Iš leidinio]

ENThe object of study of this article is the usage of the word flower (Lith. gėlė) in the Corpus of the Modern Lithuanian Language (CMLL) and data from student surveys. The goal of the article is to analyse the semantics of the word flower in the modern written language and the modern conception of flower based on student surveys, and to present suggestions to distinguish and formulate the meanings of the definition of this word in the Dictionary of the Standard Lithuanian Language (DSLL). Analysis of the CMLL and survey data has showed that the word flower does not have an established conception in the Lithuanian language. Some diametrically conflicting attitudes have become apparent. Some data suggest that a flower is not a ‘decorative plant’, ‘sward’, ‘vine’, ‘cactus’, or ‘shrub’. Other data point that a flower is a ‘herbaceous plant’, ‘decorative plant’, ‘vine’, ‘cactus’, ‘water plant’, ‘subshrub’, ‘shrub’. Notably, such conflicting data have been derived from the same sources or even from the replies of the same respondents. The study aimed to identify the most typical attributes of a flower. The surveys have showed that a flower is most often recognised by its typical exterior attribute, the ‘blossom’; it is a blossoming plant. The study also sought to find out whether a flower is merely a blossoming plant, or a decorative plant that does not necessarily has a (clearly visible) blossom but rather stands out, say, in its lovely leaves. Some examples and answers imply that a flower must have (a unique) blossom, others, that no blossom is strictly necessary: all that matters is that the plant referred to as a ‘flower’ ought to be decorative, for instance, have extravagant leaves, which makes ‘leaves’ a typical attribute of a flower as well. Such mutually contradicting opinions indicate that the perception of what a flower is has not yet been established in the human consciousness.Other typical attributes of a flower are a ‘stem’ and ‘smell’. The examples picked out in the CMLL show that the purpose of flowers is important, too: flowers can be given as a present, they can be used as a home decoration or an expression of respect. Having analysed the CMLL material and survey data, as well as with reference to the presumptions brought forward in the authors’ previous article about the conception of flower in dictionaries, we can state that the word flower has three meanings in the Lithuanian language: a ‘plant’, a ‘part of a plant’, and a ‘blossom’. The following definitions of the meanings of the word were proposed for the DSLL: (1) a small wild, garden, or potted plant that blossoms or has extravagant leaves and is often distinguished by a pleasant smell; (2) the stem and blossom of this plant intended as a gift, an expression of respect, a home decoration, and so on; (3) the blossom of the plant. Furthermore, a third shade of the meaning of flower, that of a plant having a blossom of a particular colour, was identified as well. [From the publication]

ISSN:
2351-7204
Related Publications:
Žodžių krūmas, puskrūmis, krūmokšnis, krūmelis samprata (remiantis studentų apklausa) / Anželika Gaidienė, Danutė Liutkevičienė. Bendrinė kalba. 2019, 92, 1 pdf (34 p.).
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/77570
Updated:
2022-02-10 10:21:13
Metrics:
Views: 33    Downloads: 1
Export: