Lietuvos paleodemografija (remiantis osteologiniais duomenimis)

LTŠio darbo tikslas yra Lietuvos priešistorės ir istorinių laikų paleodemografinė analizė, taikant šiuolaikinę „Rostoko Manifesto“ modeliavimo metodiką, bei interpretavimas archeologijos ir istoriniame kontekste. Pagrindinis pristatomo tyrimo duomenų šaltinis yra Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros Antropologijos laboratorijoje sukaupta gausi Lietuvos paleoosteologinė medžiaga (griautiniai suaugusiųjų asmenų skeletai), rasti dabartinės Lietuvos teritorijoje esančiuose archeologiniuose paminkluose. Nagrinėjamas chronologinis laikotarpis: nuo I tūkstantmečio po Kr. pr. iki XVIII a. pab. imtinai – šiuo laikotarpiu yra datuojama didžioji dalis Lietuvoje saugomų griautinių skeletų. Siekiant reikšmingai prisidėti prie praeities demografinių tyrimų srityje kaupiamų žinių, doktorantūros tyrime buvo nagrinėjamos trys pagrindinės problemos: a) Rostoko manifesto (RM) metodikos patikimumas ir apribojimai paleodemografinuose tyrimuose, b) ankstesnių Lietuvos paleodemografinių tyrimų rezultatų suderinamumas su rezultatais, gautais taikant RM metodiką, ir c) paleodemografinių tyrimų rezultatų interpretacija populiacijos–išteklių modelio rėmuose, kartu pasitelkiant archeologinius ir istorinius duomenis. Tyrime buvo gautos kai kurios naujos, netikėtos, bet kartu ir patvirtinančios kai kurias anksčiau žinomas paleodemografijos žinias, išvados.

ENThe main goal of this thesis was to conduct a paleodemographic analysis of Lithuanian historical and prehistoric times using the contemporary Rostock Manifesto modelling method, and interpreting in the contexts of archaeological and historical data. The main source of data in the research presented here is the rich paleo-osteological material collected in the Laboratory of Anthropology, Department of Anatomy, Histology and Anthropology at the Faculty of Medicine of Vilnius University (skeletal remains of adult individuals), found in archaeological sites in the territory of current Lithuania. The chronological period being analysed: from 1st millennium AD through the end of 18th c., as the majority of skeletal remains kept in Lithuania date to this period. In order to significantly contribute to the knowledge collected in the field of paleodemography, this thesis discussed three main issues: a) the reliability and limitations of the Rostock Manifesto methodology in paleodemographic research, b) compatibility of earlier Lithuanian paleodemographic research findings with the findings made using the RM methodology, and c) the interpretation of paleodemographic research findings within the framework of the population-resources model, at the same time employing archaeological and historical data. Some new, unexpected conclusions were made during the study, which at the same time also confirm some of the previously known paleodemographic knowledge.

• Institutions and development in a fragile limited access order of late-medieval Lithuania.. Journal of institutional economics 2024, 20, e40, 1-19.
• Tarp mokslo populiarinimo ir orientacijos į visuomenę: archeologinio paveldo eksponavimo tendencijos Lietuvoje. Aktualu rytoj 2022, 2 (21), 8-29.
• The Human osteological collection of Vilnius University. Archaeologia Lituana 2020, 21, 142-154.
• Žvilgsnis į vaikystę kitu kampu: vaikai ir bioarcheologija. NErūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vilnius : Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2023. P. 58-75.