Tradicinės architektūros ponų namų raida XVI-XVII amžiais

LTStraipsnyje tyrinėjama ponų (bajorijos) namų architektūra, kuri susiformavo vietinių architektūros tradicijų ir statybos technologijų pagrindu. Ponų namai geriausiai tiko lietuviškosios bajorijos gyvenimo būdui, todėl XVI-XVII a. buvo paplitę visų bajorijos sluoksnių sodybose. Šių pastatų architektūra iki šiol išsamiai netyrinėta. Straipsnyje atskleidžiama XVI-XVII a. tradicinių ponų namų architektūros raida, nurodant pagrindines kaitos priežastis. Pagrindiniai šaltiniai, kuriais remiantis buvo ištirti objektai, yra dvarų inventoriai su aprašymais ir to laikotarpio leidiniai, atspindintys amžininkų architektūros nuostatas. Lietuvoje tradicinės architektūros ponų namai buvo medinės architektūros pastatai, paplitę visų bajorijos sluoksnių sodybose. Jų architektūra, veikiama europinių gyvenimo normų, architektūros stilių bei technologijų XVI-XVII a. intensyviai kito, tačiau įgydama ir išlaikydama savitus regioninius bruožus: nuo XVI a. antroje pusėje bajorų dvarų sodybose vyravusios savitos, LDK būdingos gyvenamosios erdvės organizavimo sistemos, kuomet buvo statomi keli skirtingos funkcijos ponų namai (gyvenamasis, „pokylių“), iki XVII a. antroje pusėje prancūzų klasicizmo įtakoje susiformavusios vienaukščio, parterinio, griežtos simetrinės plano ir fasado kompozicijos, susieto su aplinka (parku, kiemu) ponų namo architektūrinės idėjos. Viso to dėka XVII a. antroje pusėje susiformavo ponų namo architektūrinė idėja, propaguota plačių bajorijos sluoksnių XVIII ir XIX a. Todėl galima teigti, kad XVI-XVII a. ponų namų raida buvo itin svarbus reiškinys architektūros istorijoje.

ENThe nobility’s houses of traditional architectural structure were wooden buildings of architecture, which formed on the basis of local architectural tradition and construction technologies that best correspond to the way of life of the Lithuanian gentry. The paper aims at disclosing the architectural development of traditional houses of the nobility of the 16th-17th cc., with a focus on the reasons that caused particular modifications. However, the 16th-17th cc. buildings have not been preserved to this day. Thus, inventories from manors and contemporary publications both serve as sources of the basic data. In the second half of the 16th c., manor complexes included houses with different functions: a residential house, a representational (feast) house and some additional houses for family members or guests. Houses of the small gentry were often single-ended (the premises were located only on one side of the porch); while those of the grand nobility were double-ended (the premises were located only on both sides of the porch). The dignitaries’ buildings represented complex architecture: the residential house had the ground floor with premises for servants and storage, the main floor with apartments for the host and the hostess and a hall above the porch; the representational house had a big two-level feast hall on one side of the porch and apartments on the other side. At the end of the 16th c. and in the first half of the 17th c., under the influence of European lifestyle, a single multifunctional residential house began to dominate in manor complexes. Cosmopolitan architectural forms influenced by local carpentry schools and lifestyles acquired regional features.