Lyginamosios idėjų istorijos svarba dabartiniam filosofiniam mąstymui

LTŠio straipsnio pavadinime suminėtos svarbiausios diskusijos sąvokos. Apie lyginamosios idėjų istorijos reikšmę giliau susimąsčiau, perskaitęs profesoriaus Hajime Nakamura'os veikalą A Comparative History of Ideas' (toliau vadinamą Istorija). Ši knyga tebūnie dalykinis lyginamosios idėjų istorijos pavyzdys, kuriuo remiantis, tikėkimės, atsivers minėtos disciplinos esmė. Istorijos sandarą galima laikyti moksline pačios lyginamosios idėjų istorijos sandara, o gausūs ir išsamūs faktai patarnaus kaip lyginamajai idėjų istorijai svarbi faktinė medžiaga. Vis dėlto šiuo straipsniu sieksiu ne tiek pateikti minėto veikalo recenziją, kiek pasinaudoti juo kaip diskusijai naudingu atsparos tašku. Esama ir kitos disciplinos, gana giminingos lyginamajai idėjų istorijai, tačiau drauge ir skirtingos ne tiek savo metodiniais įrankiais, kiek pačia moksline perspektyva - lyginamosios idėjų sociologijos. Vienas naujausių bei kruopščiausių jos bandymų - tai nepaprastai ambicingas Randallo Collinso veikalas The Sociology of Philosophies (toliau vadinamas Sociologija), kurio paantrašte įvardijama ir pagrindinė tyrimo tema - globalinė intelektinės kaitos teorija. Šį darbą traktuosiu lygiai taip, kaip ir H. Nakamura'os - vadinasi, kaip patikimą pavyzdį disciplinos, kurios tikslesnio apibrėžimo ir aiškesnio supratimo sieksiu. Vis dėlto galutinis šios apybraižos tikslas - mėginti nubrėžti dalykinę ir metodinę ribą tarp istorinio minties tyrinėjimo ir filosofinio mąstymo, tarp idėjų-paminklų ir idėjų-tiesų.

ENAs both an illustration of and a point of reference for the description and methodological discussion of a comparative history of ideas the author uses Hajime Nakamura's A Comparative History of Ideas and Randall Collins' The Sociology of Philosophies. The vastness of scope of Nakamura's and Collins' historical studies is demonstrated, their logical procedures exemplified, and the question raised with respect to the ways in which the comparative approach to the history of ideas, on the one hand, and their philosophical treatment, on the other, seem to differ, even though both enter the realm of speculative thought. Finally, in the light of the preceding analyses and their overarching generalizations, the author attempts to answer the question that had been posed at the beginning of his investigations: What is the significance of the comparative history of ideas for present-day philosophy?.