Гродзенская крэпасць у XIX–пач. XX ст.: планы i рэаліі

LTJau pats metraštinis Gardino miesto kaip įtvirtintos gyvenvietės pavadinimas («Горадзень») viduramžiais yra susijęs su įtvirtinimais apsaugotos vietos prasme. Politiniai įvykiai kiekvienu istorijos periodu darė įtaką miesto gynybinių elementų formavimui: tiek Polocko kunigaikštystės laikais, tiek LDK laikotarpiu ir po to Žečpospolitos laikais, įskaitant Šiaurės karo metą ir Tadeušo Kosciuškos sukilimą. Ne išimtis buvo ir laikotarpis, kai Gardinas buvo Rusijos imperijos sudėtyje. Straipsnyje pristatomas tyrimas apie Gardino karinę tvirtovę XIX a. – XX a. pradžioje. Ši problema, kaip ir visa Baltarusijos fortifikacijos istorija naujesniais laikais, iki šiol nepakankamai nagrinėta. Tik publikacijose, skirtose I pasauliniam karui, galima rasti informacijos apie įvykius, susijusius su Gardino tvirtove. Autorius gausiai panaudojo Rusijos valstybinio karinio istorinio archyve saugomą medžiagą, kuri leido detaliau atskleisti tiriamą temą. Parodoma Gardino fortifikacijų planų kaita XIX a., atkreipiant dėmesį į lūžinius momentus. Rusijoje buvo ypač reaguojama į pasikeitusią tarptautinę padėtį po Vokietijos imperijos atsiradimo. Dėl to ypač nuo 1887 m. buvo stiprinama Gardino fortifikacija. Po rusų – japonų karo strateginė Gardino reikšmė dar išaugo, dėl to statyta nauja moderni tvirtovė. Nors pagrindinė naujosios tvirtovės pozicijos statyba buvo tik pradėta, o tikro garnizono su ginkluote dar nebuvo, 1913 m. rugpjūčio 23 d. Gardinas paskelbtas tvirtove. 1915 m traukiantis Rusijos kariuomenei buvo duotas įsakymas tvirtovės fortifikaciją susprogdinti, kas tuomet įvykdyta tik dalinai.Reikšminiai žodžiai: Buvusi LDK žemė; Fortifikacija; Gardinas; Gardino forto statybų planai; Miesto apsauga; Rusijos imperija, 1795-1915; Tvirtovė; Former LDK land; Fortification; Grodno; Grodno Fort building plans; Protection of the city; Russian Empire, 1795-1915; The fortress.